Datos

1812 – Napoleono žygis į Rusiją

1817-1823 – veikė slaptosios šubravcų, filomatų, filaretų draugijos

1830-1831 – sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje

Sėkminga 1830 07 revoliucija Prancūzijoje ir belgų išsivadavimo kova tais pačiais metais uždegė lenkų patriotų viltis atkurti nepriklausomybę, tapo paskata rengtis sukilimui. Gandai, kad caras Nikolajus I rengiasi rinkti rekrutus Lenkijos karalystėje ir pasiųsti juos slopinti revoliucijos Vakarų Europoje, tapo sukilimo pretekstu. Sukilimas prasidėjo 1830 11 29. Sukilėliams pavyko nuginkluoti rusų įgulas. Tačiau 1831 pasiuntus didelę Rusijos kariuomenę, sukilimas 1831 rudenį buvo nuslopintas. Lenkijos karalystės autonomija buvo panaikinta. Su sukilėliais buvo žiauriai susidorota. 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas. 1840 m. panaikintas trečiojo Lietuvos statuto veikimas Lietuvoje ir Lenkijoje.

1832 – uždarytas Vilniaus universitetas

1840 – panaikintas Lietuvos Statuto veikimas

1861 – baudžiavos panaikinimas

1863-1864 – sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje

1864-1904 – lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis

1883-1886 – leidžiama „Aušra“

Prūsijoje (Ragainėje ir Tilžėje) leistas ir nelegaliai Lietuvoje platintas pirmasis visuomeninis politinis literatūrinis laikraštis (žurnalas). Redagavo J. Andziulaitis-Kalnėnas, J. Basanavičius, M. Jankus, J. Mikšas, J. Šliūpas. Išleista 40 numerių. Leidėjai, autoriai ir platintojai (aušrininkai) buvo aktyvūs tautinio judėjimo dalyviai, o A prisidėjo prie tautinio lietuvių tautos atgimimo.

1889-1905 – leidžiamas „Varpas“

„Varpas“
„Varpas“

literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis, leistas spaudos draudimo laikotarpiu ir ją atgavus (1889-1906). Spausdintas Tilžėje bei Ragainėje. „Varpas“ suvaidino didžiulį vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo procese.

1896 – įkurta pirmoji – Lietuvos socialdemokratų – partija

1905-1907 – pirmoji Rusijos revoliucija

po darbininkų demonstracijos sušaudymo 1905 01 09 Rusijoje prasidėjo masiniai darbininkų streikai, valstiečių sukilimai, neramumai armijoje ir laivyne Liberalūs visuomenės sluoksniai reikalavo reformų. Atsirado darbininkų ir inteligentų profsąjungos, daugėjo kairiųjų partijų, kūrėsi liberalios, konservatyvios ir kraštutinės dešiniosios partijos bei organizacijos. Imperatorius Nikolajus II buvo priverstas paskelbti 1906 11 17 manifestą, kuriame žadėjo politines laisves. Sušaukta Valstybės Dūma – įstatymų leidžiamasis organas. Sukurta Ministrų Taryba. Nuslopinti ginkluoti sukilimai Maskvoje ir kituose miestuose. 1907 m. vyriausybei pavyko suvaldyti situaciją. Revoliucijos pabaigą reiškė II Valstybės Dūmos paleidimas. Po revoliucijos Rusijos vyriausybė pradėjo reformas, parlamentinės sistemos kūrimą.

1905 – Didysis Vilniaus seimas

Didžiojo Vilniaus seimo nutarimai
Didžiojo Vilniaus seimo nutarimai

Lietuvos visuomenės atstovų suvažiavimas Vilniuje 1905 12 04-05. Dalyvavo apie 2 tūkst. atstovų iš Lietuvos ir lietuviškų kolonijų užsienyje. Politiškai konsolidavo lietuvių tautą. Suvažiavimo iniciatoriai: J. Basanavičius ir kt. Priimti 4 punktai nutarimų: 1. Dabartinė padėtis Rusijoje ir Lietuvoje; 2. Lietuvos autonomija; 3. Kaip iškovoti autonomiją; 4. Valsčiai, mokyklos ir bažnyčios. Naktį po suvažiavimo buvo išspausdinta 36 tūkst. egzempliorių suvažiavimo nutarimų ir išplatinta visoje Lietuvoje.

1915-1918 – vokiečių okupacija Lietuvoje

1917 – lietuvių konferencija Vilniuje

1917 m. rugsėjo 18-22 d. vykusi konferencija, kurioje dalyvavo daugiau kaip 200 visų luomų lietuvių politinių srovių ir partijų atstovų. Jonui Basanavičiui pirmininkaujant, konferencija pareiškė lietuvių tautos pasiryžimą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, demokratiniais principais sutvarkytą etnografinėse sienose. Vilniuje sušauktas steigiamasis seimas turėjo nustatyti valstybės konstituciją ir santykius su kitomis valstybėmis. Konferencijoje buvo išrinkta 20 asmenų Lietuvos Taryba – vykdomasis organas, turėjęs įgyvendinti konferencijos nutarimus.

1917.12.11- Gruodžio 11-osios Nepriklausomybės aktas

1917 12 11 Lietuvos krašto tarybos paskelbtas dokumentas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo su sostine Vilniumi ir visų jos valstybinių ryšių, kuriuos ji turėjusi su kitomis tautomis, nutraukimo. Jame prašoma Vokietijos apsaugos ir pagalbos ir pasisakoma už Lietuvos valstybės amžinus ir tvirtus ryšius su Vokietija. Šio dokumento pagrindu 1918 m. Vokietija pripažino Lietuvos „nepriklausomybę“.

1918.02.16 – Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktas

1918 02 16 Lietuvos Tarybos nutarimas atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Posėdžiui pirmininkavo J. Basanavičius. Akte rašoma, kad Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir Lietuvių Vilniaus konferencijos (1917 09 17-22) rezoliucija, vienbalsiai nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes su pareiškimu, kuriuo skelbia atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

1918.11.11 – pradėjo darbą pirmoji Lietuvos vyriausybė

1918 11 11 Valstybės tarybos prezidiumo patvirtinta vyriausybė, kurią sudarė tautininkai ir jiems artimi nepartiniai. Ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras – Augustinas Voldemaras.