Datos

XVIII a. pab. – pramonės perversmo pradžia

1830 – pirmoji revoliucijų banga Europoje

1848-49 – „Tautų pavasaris“

nacionalinių revoliucijų banga apėmusi daugelį valstybių 1848-1849. Pirmiausia revoliucija kilo Prancūzijoje, o vėliau prasidėjo Vakarų ir Vidurio Europos valstybėse. Prancūzijoje revoliucija buvo nukreipta prieš absoliutizmą, Italijoje ir Vokietijoje dėl valstybių suvienijimo, Austrijos imperijoje tautų reikalavimai įvairavo nuo konstitucijos paskelbimo (austrai), kultūrinės autonomijos ir savivaldos suteikimo (čekai, lenkai, kroatai ir kt.) iki nepriklausomos valstybės sukūrimo (vengrai). Todėl šios revoliucijos vadinamos „Tautų pavasariu“.

1859-1870 – Italijos suvienijimas

1815 Vienos kongrese atkūrus Italijos kunigaikštystes, dalį teritorijos perdavus valdyti Austrijai, prasidėjo nacionalinė italų kova už susivienijimą. Nei 1820, sukilimų, nei 1830 ir 1848 revoliucijų metu sukurti vieningos Italijos nepavyko. Tik iškilus ir sustiprėjus Pjemonto-Sardinijos karalystei, jos ministru pirmininku tapus Kamilui Kavurui, 1859 buvo laimėtas karas prieš Austriją. 1860 prie Pjemonto-Sardinijos buvo prijungta Toskana, Modena, Parma, kilo sukilimai pietinėse Italijos kunigaikštystėse. Dž. Garibaldžio vadovaujami sukilėliai išvijo Abiejų Sicilijų karalių Pranciškų II. 1861 03 14 Italijos parlamentas išrinko Pjemonto valdovą Viktorą Emanuelį II Italijos karaliumi. 1870 prie Italijos buvo prijungta Popiežiaus sritis, Roma paskelbta karalystės sostine.

1870-71 – Prancūzijos ir Prūsijos karas

(1870-1871), karas dėl viešpatavimo kontinentinėje Europoje. Prūsija siekė suvienyti Vokietijos žemes. 1870 07 19 prancūzai paskelbė karą Prūsijai, bet patyrė pralaimėjimą ir 1871 02 26 Versalyje buvo priversti pasirašyti preliminarinės taikos sutartį. Po Paryžiaus komunos įvykių 1871 05 10 pasirašyta Frankfurto taikos sutartimi prancūzai neteko dalies savo žemių. Svarbiausi karo rezultatai: susikūrė Vokietijos imperija, Prancūzijoje žlugo II imperija ir susikūrė III respublika.

1871 – Vokietijos suvienijimas

1864 Prūsija nugalėjo Daniją ir atsiėmė Šlėzvigo bei Holšteino kunigaikštystes. 1866 kare su Austrija Prūsija taip pat pasiekė pergalę. 1870-1871 kare sutriuškinus Prancūziją Vokietija buvo suvienyta. 1871 01 18 Versalio rūmų veidrodžių salėje vokiečių kunigaikštysčių valdovai iškilmingu aktu paskelbė apie Vokietijos imperijos sukūrimą. Valstybės imperatoriumi tapo Prūsijos karalius Vilhelmas I, kancleriu O. fon Bismarkas.

1861-1865 – JAV pilietinis karas

XIX a. I p. sparčiai augant Amerikos teritorijai, ekonominiai galiai, vis labiau aštrėjo prieštaravimai tarp šiaurinių valstijų, plėtojusių prekybą, pramonę, laisvą rinką, neigusių vergiją ir agrarinių pietinių valstijų, kuriose vyravo medvilnės ir tabako plantacijos, paremtos vergų darbu. Kompromisiniai mėginimai atskirti valstijas, kuriose buvo vergija, nuo šiaurinių nedavė rezultatų. 1860 prezidentu išrinkus vergiją smerkusį A. Linkolną, pietų valstijos paskelbė apie išstojimą iš sąjungos. 1861 04 12 iš pietinių valstijų, sudariusių Amerikos valstijų konfederaciją, pradėjo šiaurinių valstijų karinių fortų apšaudymą, kilo karas, trukęs ketverius metus. Karo pradžioje persvarą turėjo talentingo generolo R. Li vadovaujama pietiečių kariuomenė. 1862 prezidentas A. Linkolnas paskelbė apie vergijos panaikinimą. Po to pietiečių jėgos ėmė sekti ir 1865 04 buvo priverstos kapituliuoti. Kare žuvo per 500 tūkst. žmonių.

1870-1914 – imperializmo epocha

Europos šalių valdos XIX a. pab.
Europos šalių valdos XIX a. pab.

(lot. imperium – viešpatavimas, imperija), XIX-XX a. pr. epocha ir valstybių nacionalistinė politika, kurios tikslas buvo plėsti savo teritorijas, vykdyti agresyvią kolonijinę politiką, įsiviešpatauti pasaulyje, pavergiant kitas tautas. XIX a. 8 deš. visų Europos valstybių gyventojai ėmė reikalauti, kad jų vyriausybės neatsiliktų nuo Didžiosios Britanijos, plėstų kolonijas. Kolonijų grobimas buvo pagrindžiamas ekonominiais argumentais: reikia aprūpinti augančią pramonę žaliavomis, prekių realizacijos rinkomis, sukurti gyvenimo vietas sparčiai didėjančiam gyventojų skaičiui, aprūpinti pigiais maisto produktais. Vėliau atsirado socialdarvinizmo teorijos apie vienų nacijų, baltosios rasės žmonių pranašumą prieš kitas tautas. Į varžybas dėl „vietos po saule“ pirmiausia įsijungė Anglija, Prancūzija, Rusija, Italija, Vokietija, o taip pat JAV, Japonija. Kova dėl kolonijų ir įtakos sferų Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje nuolat sukeldavo konfliktus tarp valstybių ir didino įtampą.

1914-1918 – Pirmasis pasaulinis karas

Europa 1914-1920 m.
Europa 1914-1920 m.

1914-1918 m. karas tarp dviejų koalicijų – Trilypės sąjungos (Vokietija ir Austrija-Vengrija, sąjungininkės Turkija, Bulgarija) ir Antantės (Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, sąjungininkės Serbija, Japonija, Italija, Rumunija, JAV).

Daugiau – žodyne.

1917 – Vasario revoliucija ir Spalio perversmas Rusijoje

1918.11.11 – Kompjeno paliaubos – karo veiksmų pabaiga

I pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos paliaubos su Prancūzija, D. Britanija, JAV ir kt. antivokiškos koalicijos valstybėmis. Sutartis pasirašyta 1918 11 11 prancūzų maršalo Fošo vagone-salone Kompanjė miške Prancūzijoje.