Datos

1918-1920 – Lietuvos nepriklausomybės kovos

Kovos su bolševikais ir lenkais 1918-1919 m.
Kovos su bolševikais ir lenkais 1918-1919 m.
Kovos su bermontininkais ir lenkais 1919-1920 m.
Kovos su bermontininkais ir lenkais 1919-1920 m.

1918-1920 m. Lietuvos kariuomenės kovos su Sovietų Rusijos Raudonąja armija (1918-1919), bermontininkais (1919) ir Lenkija (1919-1920).

1920.07.12 – Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartis

Liepos 12 d. sutartis ir žemėlapis
Liepos 12 d. sutartis ir žemėlapis

1920 07 12 Maskvoje pasirašyta sutartis, kuria Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir suverenumą, jos etnografines sienas, atsisakė visiems laikams teisių į jos teritoriją. Įsipareigojo grąžinti karo metais išvežtą turtą, archyvus ir kt.

1920 – Vilniaus praradimas

1920 10 07 Suvalkuose pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis. Sutartyje numatyta, jog bus nustatyta nauja Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linija, prie jos nutraukti karo veiksmai, apsikeista belaisviais. Pagal šią sutartį Vilniaus kraštas į šiaurę nuo Varėnos-Eišiškių linijos ir Vilnius atiteko Lietuvai, Lenkijos pusėje liko Varėnos geležinkelio stotis, per kurią Lenkija įsipareigojo praleisti Lietuvos traukinius. Po dviejų dienų Lenkija sulaužė šią sutartį. Jos kariuomenė, vadovaujama Lucjano Želigovskio, užėmė Vilnių.

1920-1922 – Lietuvos Steigiamasis seimas

vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir „nustatyti Lietuvos valstybės pamatus“ bei santykius su kitomis valstybėmis. Dėl Nepriklausomybės kovų pirmasis nepriklausomos Lietuvos parlamentas išrinktas tik 1920 m. balandžio 14-15 d. Iš visuotiniuose, tiesioginiuose rinkimuose slaptu balsavimu pagal proporcinę sistemą išrinktų 112 narių 59 atstovavo krikščionių demokratų bloką, 28 valstiečių sąjungą ir socialistus liaudininkus, 12 socialdemokratus, 6 žydus, 3 lenkus, 1 vokiečius ir 3 nepartinius. Seimo pirmininku išrinktas krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis, jis paskelbtas Lietuvos prezidentu. Dirbant Seimui, 1920 m. liepos 12 d. sudaryta taikos sutartis su Rusija, Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure, 1921 09 23 Lietuva priimta į Tautų Sąjungą. Priimti svarbūs įstatymai - Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo (1922), žemės reformos (1922), valiutos (1922; įvesta Lietuvos valiuta litas) ir kiti (iš viso per 300). Svarbiausias darbas - 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija. 

Daugiau – lrs.lt

1922 – Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimas

Konstituciją priėmė Steigiamasis seimas 1922 08 01. Ji skelbė Lietuvą demokratine respublika. Suvereni valstybės valdžia priklauso tautai. Valstybės valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. Vyriausybę sudaro Respublikos Prezidentas ir Ministrų Kabinetas. Prezidentą renka Seimas trejiems metams. Respublikos Prezidentu gali būti renkamas kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas atstovu į Seimą ir yra ne jaunesnis kaip 35 metų. Respublikos Prezidentas gali būti Seimo atstatytas 2/3 visų atstovų balsų dauguma. Respublikos Prezidentas turi teisės paleisti Seimą. Naujam Seimui susirinkus, Respublikos Prezidentas perrenkamas. Tas pats asmuo negali būti renkamas Respublikos Prezidentu daugiau kaip dviem trimečiams paeiliui. Prezidentas – ginkluotųjų pajėgų viršininkas. 

Visas Konstitucijos tekstas – wikisource.org

1923 – Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos

Klaipėdos kraštas – istorinė sritis Lietuvos vakaruose į šiaurę nuo Nemuno ir palei Baltijos jūrą, kaip politinis-administracinis vienetas 1919 Versalio sutartimi atskirtas nuo Vokietijos. 1920-1923 Antantės valstybių pavedimu jį administravo Prancūzija. 1923 01 09 Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas manifestu paskelbė, jog paima valdžią. Remiamas Lietuvos karių ir Šaulių sąjungos savanorių, 1923 01 10-15 užėmė kraštą. 01 19 komiteto deklaracija kraštas prijungtas prie Lietuvos autonominėmis teisėmis. 02 17 Ambasadorių konferencija Paryžiuje perdavė jį Lietuvos suverenumui. 1923-1939 Lietuvos Respublikos sudėtyje. 1939 03 22 Vokietijos vyriausybei pareikalavus, Lietuvos vyriausybė perleido kraštą Vokietijai. 1945 01-02 sovietams okupavus Lietuvą, tapo LSSR dalimi.

1926 m. gruodis – valstybinis perversmas

1926 m. gruodžio 17 d. karių įvykdytas perversmas, po kurio nuo valdžios nušalinti koalicinė valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybė, Seimas, prezidentas Kazimieras Grinius. Prezidentu tapo Antanas Smetona, Lietuvoje įsigalėjo autoritarinė diktatūra.

Daugiau – žodyne.

1938 – Lietuvos Respublikos Konstitucija

trečioji nuolatinė ir paskutinė nepriklausomos Lietuvos konstitucija. Ji galutinai įtvirtino autoritarinę valdžią. Jos pirmame straipsnyje neliko žodžio „demokratinė“: „Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma suvereninė“. Valstybės priešakyje yra Respublikos Prezidentas. Lietuvos sostinė  Vilnius. Respublikos Prezidentas renkamas septyneriems metams. Respublikos Prezidentą renka Tautos Atstovai. Išbuvusį visą kadenciją – penkerius metus – Seimą Respublikos Prezidentas paleidžia. Respublikos Prezidentas galėjo paleisti Seimą ir neišbuvusį penkerių metų. Kai Seimo ar jo sesijos nėra, įstatymus leidžia Respublikos Prezidentas. Prezidentas galėjo paleisti aukščiausius valstybės pareigūnus, buvo „Vyriausiasis Ginkluotųjų Pajėgų Vadas“, „neatsako už savo galios veiksmus. Už kitus veiksmus Respublikos Prezidentas negali būti šaukiamas atsakyti, ligi vadovauja Valstybei.“

Visas Konstitucijos tekstas – wikisource.org

1938 – Lenkijos ultimatumas Lietuvai

iš karto po Austrijos prijungimo, 1939 m. kovo 17 d. Lenkijos vyriausybė Lietuvai įteikė ultimatyvią notą. Pretekstu tam pasitarnavo pasienio incidentas, kai per susišaudymą Lietuvos teritorijoje žuvo lenkų pasienietis. Lenkijos vyriausybė, netiesiogiai grasindama karinio konflikto galimybe, reikalavo užmegzti diplomatinius santykius. Lietuvos vyriausybė, apsvasčiusi tarptautinę situaciją, užsienio valstybių požiūrį į ultimatumą, po dviejų dienų jį priėmė ir užmezgė diplomatinius santykius. Šiuo žingsniu buvo palaidotos paskutinės Lietuvos viltys atgauti Vilnių.

1939 m. kovas – Klaipėdos praradimas

Vokietija, 1939 m. sėkmingai prisijungusi visą Čekoslovakiją, nutarė tą patį padaryti su Klaipėdos kraštu. 1939 m. kovo 20 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas priėmė iš Romos per Berlyną grįžtantį Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį ir ultimatyviai pareiškė: „arba Lietuva pati atiduosianti Klaipėdą, arba Vokietijos kariuomenė peržengsianti Lietuvos sieną ir nežinia kur sustosianti“. Kovo 22 d. J. Urbšys su J. Ribentropu pasirašė sutartį, kuri skelbė, kad Klaipėda ir Klaipėdos kraštas perduodamas Vokietijai, kad išvedama Lietuvos kariuomenė. Klaipėdos uoste Lietuva gauna laisvą zoną užsienio prekybai. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 sausio mėn. pabaigoje SSRS kariuomenė užėmė Klaipėdą ir prijungė Klaipėdos kraštą prie LSSR.