Datos

1558-1583 - Livonijos karas

1558-1583 metų rusų valstybės karas su Livonija, o nuo 1561 m. – su LDK, Lenkija bei Švedija. Rusija siekė užimti Livoniją ir gauti uostus Baltijos jūroje. 1561 m. visą šiaurinę Estiją užvaldė Švedija, likusi Livonija autonomijos teisėmis buvo prijungta prie LDK. Netrukus Livonijos ordinas buvo likviduotas. Po Livonijos žlugimo, antrajame karo etape (1561-1583), Rusija dėl Livonijos kariavo su LDK ir Švedija. Po 1569 m. Liublino unijos prie LDK kovų prisijungė ir Lenkijos karalystė. 1582 m. Rusija su Lenkijos ir Lietuvos valstybe sudarė Jam Zapolskio paliaubas. Livonija buvo perdalinta: jos didžioji dalis – Uždauguvis su Ryga, pietinė Estija su Tartu ir Pernu – atiteko Respublikai. Respublikos vasale tapo pasaulietinė Kuršo kunigaikštystė. Ji buvo atiduota valdyti paskutiniajam Livonijos magistrui Gotardui Ketleriui ir jo įpėdiniams. Švedijai atiteko šiaurinė Estija su Talinu ir Narva bei Hyjumos sala, Danijai – Saaremos sala, Aizputės ir Piltenės sritys Kurše.

Daugiau – žodyne.

1529 – pirmasis Lietuvos Statutas

LDK teisynas, pasirodęs 1529, kurio rengimui vadovavo kancleris Albertas Goštautas. Susidėjo iš 13 skyrių (240 straipsnių) ir apėmė valstybinės, baudžiamosios, civilinės ir kitų teisės šakų normas. Teisiškai įformino LDK valstybinę ir visuomeninę santvarką, privilegijuotą feodalų padėtį ir valstiečių išnaudojimą.

1547 – išspausdintas M. Mažvydo katekizmas

1557 – pradėta Valakų reforma

XVI a.-XVII a. pr. LDK žemės reforma. Pradėta vykdyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio žemėse. Vėliau reformą savo žemėse vykdė LDK didikai, Katalikų Bažnyčia. Svarbiausias reformos tikslas – sutvarkyti ūkį ir padidinti iždo pajamas. Reforma vykdyta keliomis kryptimis: 1) žemė išmatuota valakais (1 valakas – 21,36 ha), 2) nustatytas žemės kadastras (žemė suskirstyta į gerą, vidutinę, prastą ir labai prastą), 3) pakeista kaimo struktūra (atsiranda gatviniai kaimai), 4) įvesta rėžių sistema ir trilaukė sėjomaina, 5) atskirtos bajorų žemės, įsiterpusios į didžiojo kunigaikščio žemes. Reforma palietė ir LDK miestus. Reformos rezultatai: įsigalėjo trilaukė sėjomaina, padidėjo žemės ūkio pajamingumas (nuo 20 tūkst. kapų lietuviškų grašių prieš reformą iki 82 tūkst. kapų lietuviškų grašių 1588), panaikinta valstiečių žemėvalda. Žemės ūkio pertvarkymai gyvavo iki 1861.

1566 – antrasis Lietuvos Statutas

pakeitė I Lietuvos statutą. Apimtimi ir kodifikacija gerokai jį pralenkė. Įtvirtino XVI a. vidurio LDK reformas: administracinį-teritorinį valstybės suskirstymą į apskritis, bajorų renkamus apskrities žemės, pilies ir pakamario teismus, bajorų dalyvavimą apskričių seimeliuose ir LDK seime.

1569 – Liublino unija

Liublino unijos aktas
Liublino unijos aktas

1569 metų sutartis tarp LDK ir Lenkijos. LDK susijungė su Lenkija į federacinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Unijos aktas skelbė, kad Lenkijos karalystė ir LDK sudaro vieną Respubliką (Žečpospolitą) su vienu valdovu, bendru Seimu ir bendra užsienio politika. Valstybės valdovas turėjo būti tituluojamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, renkamas Lenkijoje bendro Lenkijos ir LDK bajorų seime ir vainikuojamas Krokuvoje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio atskiras rinkimas ir inauguracijos ceremonija Vilniuje panaikinama. LDK įstatymai, draudžiantys Lenkijos piliečiams įgyti dvarų LDK, panaikinami. Unija įgalino Lenkijos ir Lietuvos valstybę laimėti Livonijos karą. Valstybė buvo oficialiai skirstoma į vadinamąją Karūną (Lenkiją) ir LDK. LDK buvo atskiras autonominis politinis vienetas, turintis pavadinimą, herbą, teritoriją, valdymo aparatą, iždą, įstatymus, teismus, kariuomenę. Lenkijos ir Lietuvos valstybės seime LDK atstovai LDK reikalus svarstė ir įstatymų projektus parengdavo savo atskiruose posėdžiuose. Kai kurie įstatymai (konstitucijos) būdavo priimami atskirai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Lenkijos bajorai negalėjo gauti valstybinių tarnybų LDK, nes to neleido Lietuvos Statutas. Nesuvienodinti ir abiejų valstybių pinigai. Vis dėlto po Liublino unijos LDK valstybingumas ir savarankiškumas ėmė nykti. Smuko politinė ir ekonominė padėtis, LDK reikšmė bendroje valstybėje buvo gerokai menkesnė, valstybės politiniam gyvenimui ėmė vadovauti Lenkijos feodalai. Unija sudarė palankias sąlygas lenkų šlėktų diktatūrai stiprėti, jų ekspansijai į lietuvių žemes. Sustiprėjo lenkų kalbos ir kultūros skverbimasis į LDK, jos bajorų, miestiečių lenkėjimas.

Daugiau – žodyne.

1579 – įkurtas Vilniaus universitetas

1588 – trečiasis Lietuvos Statutas

trečioji LDK teisyno laida. Patvirtintas Zigmanto Vazos. 1588 metais išspausdintas LDK kanceliarine slavų kalba Vilniuje. Trečiasis statutas skelbė Lietuvą atskira valstybe su teritorija ir sienomis. Jis pripažino sostinę Vilnių, atskirą nuo Lenkijos administraciją, atskirą monarcho titulą ir didžiojo kunigaikščio priesaiką Lietuvai. Statutas draudė karaliui Lietuvoje dalinti žemes ir tarnybas užsieniečiams – tuo jis prieštaravo Liublino unijai, leidusiai ir lenkams, ir lietuviams įsigyti žemių ir tarnybų visoje jungtinėje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Neliko ir ponų tarybos. Jos nariai tapo visos valstybės senatoriais. Lietuvai buvo numatyta atskira nuo Lenkijos centro ir vietos valdžia, atskiri įstatymai, kurių turėjo laikytis visi Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje gyvenę piliečiai. Buvo suformuluota politinė Lietuvos autonomija federacinėje Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Šios valstybės priešakyje buvo monarchas, bajorų visuotinai pripažintas seime. Statuto sudarytoją Leoną Sapiegą lietuviai vadino Lietuvos Saliamonu, o lenkai nepatenkinti visaip bandė statuto redakciją pakeisti, tačiau nesėkmingai. Statutas ilgai veikė (net iki 1840) kaip Lietuvos konstitucija, saugodamas lietuvių teises.

Daugiau – žodyne.

XVII a. – karai su Rusija ir Švedija

1605 – Salaspilio mūšis

(Kirchholmo mūšis; 1605 09 27) LDK ir Švedijos kariuomenių mūšis, įvykęs ties Salaspiliu (Kirchholmu, 13 km į pietus nuo Rygos) per 1600-1629 Lenkijos ir Lietuvos valstybės karą su Švedija. LDK kariuomenei (apie 4000 žmonių, vadas Jonas Karolis Chodkevičius) priartėjus, švedai (apie 14 tūkst. žmonių, vadas karalius Karolis IX) nutraukė Rygos apgultį, buvo įvilioti į nepatogias pozicijas ir sumušti. Šiame mūšyje pasiekta viena iš žymiausių pergalių karuose su švedais, ji tapo žinoma visoje Europoje. Tačiau lemiamos įtakos karui mūšis nepadarė.

1655 – Kėdainių sutartis (Kėdainių unija)