XX amžius

I. Užsienio politikos ir karybos istorija. Lietuvos delegacijos pozicija dėl nepriklausomos Lietuvos sienų Paryžiaus taikos konferencijoje. Vakarų Europos požiūris į bolševikinę Rusiją, Lenkiją ir Baltijos valstybes. Paryžiaus taikos konferencijos priimti sprendimai dėl Klaipėdos krašto. Lietuvos delegacijos Paryžiuje pasiekti rezultatai ir veiklos vertinimas. JAV pozicija dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės. Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos (Maskvos) sutartis: pasirašymo aplinkybės, nuostatos ir jų laikymasis, sutarties vertinimas. 1919–1920 m. Lietuvos ir Lenkijos konfliktas. Suvalkų sutartis. Lietuvos ir Lenkijos „taikinimo procedūra“ Tautų Sąjungoje ir jos politikų „Lietuvos“ projektai. Prancūzijos administracija Klaipėdos krašte. Lietuvos atstovybė Klaipėdos krašte (1920–1923 m.). 1923 m. sausio 19 d. nutarimas prisijungti prie Didžiosios Lietuvos autonomijos teisėmis. Klaipėdos byla Tautų Sąjungoje. 1926 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos Nepuolimo sutartis. 1928 m. Lietuvos ir Vokietijos sutartis. 1938 m. Lenkijos ir 1939 m. Vokietijos ultimatumai Lietuvai. 1939 m. spalio 10 d. Savitarpio pagalbos sutartis. Lietuvos santykiai su Latvija, Estija tarpukariu. Ribentropo-Molotovo paktas ir Baltijos valstybės: 1939 08 23, 1939 09 28.

Lietuvos kovos dėl nepriklausomybės su bolševikais, bermontininkais, lenkais: svarbiausi mūšiai, padariniai. 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimas. Krašto atėmimas iš Lietuvos 1939 m. kovą. „Žygis į Vilnių“ 1939 m. spalį. I Lietuvos Respublikos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose.

II-osios Lietuvos Respublikos tarptautinio pripažinimo aplinkybės ir sunkumai po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos sienų ratifikavimo su Latvija (1993 m. sutartis), Rusija (1997 m. sutartis), Baltarusija (1995 m. sutartis) specifika. 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos sutartis ir jos vertinimas. Lietuvos respublikos sienų apsauga 1990-1991 m.

II. Asmenybės. Šalies vadovų A. Stulginskio, K. Griniaus, A. Smetonos, V. Landsbergio, A. Brazausko, V. Adamkaus ir Lietuvos seimų pozicija Lietuvos sienų klausimu. Pirmojo ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro A. Voldemaro ir ministro pirmininko M. Sleževičiaus veiksmai nepriklausomybės kovų laikotarpiu ir jiems vadovaujant šalies užsienio politikai vėlesniu laikotarpiu. Klaipėdos prijungimo architektai E. Galvanauskas ir J. Budrys-Polovinskas. Lietuvos politikų J. Urbšio ir A. Merkio veiksmai Lietuvos okupacijos išvakarėse.

III. Kartografija. Lietuvos sienų ir ribų vizija valstybės politikų (P. Klimo, A. Smetonos ir kt.) darbuose. 3 demarkacijos linijų tarp Lietuvos ir Lenkijos nustatymas po Pirmojo pasaulinio karo. Suvalkų susitarimo metu nustatyta demarkacijos linija. Lietuvos siena su Lenkija 1920-1939 m.: nesusikalbėjimo priežastys ir „Mes be Vilniaus nenurimsim!” Lietuvos siena su Vokietija 1923-1939 m.: sienos nustatymo aplinkybės. Lietuvos ir Latvijos sienos nustatymas ir teritorijos pokyčiai netekus Klaipėdos krašto. Lietuvos sienos Sovietų Sąjungos akimis: 1920-1939 m. Lietuvos sienos su Rusija, Latvija, Lenkija ir Baltarusija po 1990 m. kovo 11 d.

Teritorinio administracinio suskirstymo raida XIII – XX a. Lietuvos gyventojų tautinė ir konfesinė sudėtis XIII – XX a. Reikšmingiausių užsienio politikos įvykių vertinimas ir jų įamžinimas istoriografijoje, publicistikoje, grožinėje ir mokslo populiarinimo bei memuarinėje literatūroje, dramoje, dailėje, memorialuose, filatelijoje, numizmatikoje, faleristikoje bei masinėje kultūroje.

Literatūra:

Blažytė-Baužienė D. ir kt., Lietuvos Seimo istorija. XX-XXI a. pradžia, Vilnius, 2009.
Čepėnas P., Naujųjų laikų Lietuvos istorija. Vilnius, 1992, t. 2.
Darbai ir dienos, VDU leidykla, 2002, nr. 30. Visas tomas skirtas XX a. Lietuvos diplomatijos istorijai.
Darbai ir dienos, VDU leidykla, 2004, nr. 40. Visas tomas skirtas Lietuvos ir Lenkijos santykiams 1919-1923 m.
Gaigalaitė A., Lietuva Paryžiuje 1919 metais. Kaunas, 1999.
Kasparavičius Č., Didysis X Lietuvos užsienio politikoje. Vilnius, 1996.
Laurinavičius Č., Lietuvos-Sovietų Rusijos Taikos sutartis. Vilnius, 1990.
Lesčius V., Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose 1918–1920, Vilnius, 2004.
Liekis A., Lietuvos sienų raida. Vilnius, 1997, t. 1, 2.
Lietuva 1009-2009. Elektroninė knyga, Vilnius, 2009.
Lietuvos užsienio reikalų ministrai 1918–1940, Vilnius, 1999.
Maksimaitienė O., Lietuvos istorinė geografija ir kartografija: XX amžiaus Lietuvos istorijos žemėlapiai ir jų šaltiniai, Vilnius, 1995.
Vaičenonis J., Lietuvos kariuomenė valstybės politinio gyvenimo verpetuose (1927-1940). Vilnius, 2003.


 

Programą rengė: doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė, VPU Istorijos fakulteto prodekanė; doc. dr. Deimantas Karvelis, VPU Istorijos fakulteto prodekanas; lekt. Andrius Porutis, VPU Istorijos fakulteto Istorijos didaktikos centro dėstytojas ir mokytojas ekspertas; lekt. Mindaugas Tamošaitis, VPU Istorijos fakulteto Lietuvos istorijos katedros dėstytojas ir mokytojas ekspertas; Martynas Maniušis, VPU Lietuvos istorijos katedros kabineto vedėjas ir Žirmūnų gimnazijos mokytojas.