Bendrosios nuostatos

8. Istorija – socialinio ugdymo dalis

8.1. Tikslas, uždaviniai, struktūra

8.1.1. Tikslas

Svarbiausias istorijos mokymo pagrindinėje mokykloje tikslas – padėti mokiniams formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra istoriškai sąlygotos ir kintančios.

Ugdydama istorinį mąstymą, istorija padeda mokiniams orientuotis gyvenime. Ji atskleidžia dabarties problemų istorinį nulemtumą ir moko sprendžiant problemas remtis istorine žmonijos patirtimi. Padėdama suprasti praeitį ir dabartį, istorija kartu moko prognozuoti socialinių, ekonominių, politinių ir kultūrinių procesų raidą, padeda projektuoti ateitį.

Per istorijos pamokas mokiniai turėtų pažinti konkrečią praeities žmogaus gyvenseną, suprasti jo mąstyseną, jauseną, tikėseną, veikseną, jo vertybių ir idėjų pasaulį, pagrindinius istorijos įvykius, reiškinius ir procesus. Mokiniai turėtų įgyti istorijos, kaip sudėtingos ir sąryšingos visumos, sampratą, susidaryti pozityvų santykį su praeities ir dabarties pasauliu. Istorija turėtų padėti ugdyti mokinių gebėjimą kritiškai mąstyti, stiprinti vertybines nuostatas ir kūrybiškumą.
Istorijos pažinimas turėtų padėti mokiniams tapti atsakingais ir iniciatyviais piliečiais, gebančiais įvairiapusiškai vertinti žmonių gyvenimo pokyčius praeityje ir šiandien, aktyviai dalyvauti visuomenės ir valstybės gyvenime, priimti apgalvotus sprendimus.

8.1.2. Uždaviniai

Siekdami istorijos dalyko tikslo, mokiniai:

  • įgyja supratimą apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų;
  • sieja istorijos faktus į prasminę visumą, nustato istorijos reiškinių priežastis ir pasekmes;
  • įžvelgia skirtingas istorijos įvykių interpretacijas ir aiškinasi jų priežastis;
  • renka ir analizuoja įvairiuose šaltiniuose ir žiniasklaidoje pateikiamą informaciją, kritiškai ją vertina;
  • įvairiais būdais perteikia savo supratimą apie praeitį ir dabartį, jį argumentuoja;
  • domisi savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos praeitimi, ugdosi pagarbą praeities kartų kultūriniam palikimui;
  • suvokia demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo istorijos raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniame gyvenime.

8.1.3. Struktūra

Programoje ugdymo turinys pateiktas koncentrais: 5-6, 7-8, 9-10 klasės. Kiekvieno koncentro turinį sudaro santykinai atskirtos, bet ugdymo procese integruojamos šios veiklos sritys:

  • istorinės raidos supratimas apima mokinių nuostatas, gebėjimus ir žinias, kurių reikia norint suprasti savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio politinę, socialinę, ekonominę ir kultūrinę raidą praeityje;
  • orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje apima mokinių nuostatas, gebėjimus ir žinias, kurių reikia svarbiausiems pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpiams, jų bruožams nustatyti, išdėstyti juos chronologine seka, palyginti tarpusavyje; gebėti priskirti svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos įvykius, reiškinius ir procesus istorijos laikotarpiams; susieti savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykius ir reiškinius; suvokti istorinio vyksmo geografinį kontekstą ir įvertinti geopolitinių veiksnių įtaką istorijos raidai;
  • istorijos tyrimas ir interpretavimas apima mokinių nuostatas, gebėjimus ir žinias, reikalingas istorijos įvykiams ir reiškiniams analizuoti; rinkti informaciją iš istorijos šaltinių, nustatyti jų atsiradimo laiką, svarstyti jų kontekstą, spręsti jų autorystės ir patikimumo klausimus; remiantis dokumentine medžiaga, konstruoti istorinį aiškinimą; remiantis įvairiais kriterijais, kritiškai vertinti istorijos faktus, nuomones ir pateikiamas įvykių versijas;
  • istorijos supratimo raiška apima mokinių nuostatas, gebėjimus ir žinias, reikalingas įvairiais būdais perteikti savąjį istorijos supratimą ir jį argumentuoti.

Istorijos ugdomosios veiklos srityse apibrėžtos mokinių nuostatos, gebėjimai ir žinios ugdomos atskiruose koncentruose nagrinėjant Lietuvos, Europos ir pasaulio praeitį:

5-6 klasėse mokiniai susipažįsta su reikšmingiausiais savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos istorijos epizodais nuo seniausių laikų iki šių dienų. Rekomenduojama 5 klasėje savo gyvenamosios vietovės istorijai nagrinėti skirti apie 10 proc. numatytų valandų skaičiaus. 6 klasėje Lietuvos kaimyninių šalių istorijai nagrinėti taip pat skirti apie 10 proc. numatytų valandų skaičiaus.

7-8 klasėse mokiniai susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio istorija nuo seniausių laikų iki XVII a. antrosios pusės. Šiame koncentre pasaulio istorijos nagrinėjimas baigiamas Trisdešimtmečio karo pabaiga (Vestfalijos ir Pirėnų taikų sutartimis), o Lietuvos – karais su Rusija bei Švedija ir Vazų dinastijos valdymo pabaiga.

9-10 klasėse mokiniai nagrinėja Lietuvos ir pasaulio istoriją nuo XVII a. antrosios pusės iki šių dienų.

Rekomenduojama, kad 7-10 klasėse, integruotai mokant Lietuvos ir pasaulio istorijos, Lietuvos istorijai nagrinėti nuo Lietuvos valstybės susikūrimo būtų skirta apie 40 proc. numatytų valandų skaičiaus.

8.2. Mokinių gebėjimų raida

Šiame skyrelyje aprašoma, kaip auga esminiai mokinių ebėjimai istorijos ugdomosiose veiklos srityse pereinant iš vieno koncentro į kitą. Tai gali padėti mokytojui numatyti mokinių gebėjimų raidos nuoseklumą ir tęstinumą, planuoti mokymosi pažangą.

Veiklos sritis 5–6 klasės 7–8 klasės 9–10 klasės
1. Istorijos raidos supratimas Remdamiesi savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos, kaimyninių šalių ir Europos praeities epizodais, bendrais bruožais aiškina istorinę visuomenės kaitą. Išskiria kai kurias svarbiausias dabarties problemas. Remdamiesi pasaulio ir Lietuvos praeities įvykiais ir reiškiniais, bendrais bruožais aiškina istorinę visuomenės kaitą, jos sąsajas su konkrečiais istorijos laikotarpiais. Paaiškina reikšmingiausias nagrinėjamų istorijos laikotarpių problemas. Remdamiesi pasaulio, Lietuvos praeities įvykiais ir reiškiniais, paaiškina ir, vadovaudamiesi pateiktais kriterijais, vertina istorinę visuomenės kaitą. Paaiškina svarbiausias problemas ir jų sprendimo būdus tam tikrais Lietuvos ir pasaulio istorijos laikotarpiais, sieja juos su dabartimi.
2. Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje Išdėsto istorijos laikotarpius chronologine seka. Žemėlapyje parodo per istorijos pamokas nagrinėtų svarbiausių Lietuvos ir Europos istorijos įvykių vietas. Chronologiškai sieja pasaulio ir Lietuvos įvykius bei reiškinius, priskiria juos tam tikriems istorijos laikotarpiams.Žemėlapyje lokalizuoja svarbiausius per istorijos pamokas nagrinėtus įvykius. Vadovaudamiesi pateiktais kriterijais, palygina svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius. Žemėlapyje lokalizuoja įvykius, reiškinius ir aiškina jų eigą.
3. Istorijos tyrimas ir interpretavimas Naudoja istorijos šaltinius informacijai apie praeitį gauti. Išskiria akivaizdžias istorinių įvykių priežastis ir pasekmes. Naudoja istorijos šaltinius informacijai gauti, juos analizuoja ir daro apibendrinimus. Atskleidžia aptariamų įvykių ir reiškinių vidines ir išorines priežastis, jų sąsajas. Kritiškai vertina istorijos šaltinius, daro apibendrinimus ir išvadas. Nustato pasaulio, Lietuvos įvykių ir reiškinių priežastis bei pasekmes to meto visuomenei ir tolesnei istorinei kaitai.
4. Istorinio supratimo raiška Įvairiais būdais išreiškia savo istorijos įvykių supratimą ir dažniausiai tinkamai vartoja istorijos sąvokas. Nagrinėdami įvykius ir reiškinius, perteikia savo supratimą ir dažniausiai tinkamai vartoja istorijos sąvokas. Išreiškia savo istorijos supratimą, dažniausiai tinkamai vartoja istorijos sąvokas, remiasi teorinėmis žiniomis.