Programa

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo
ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.
įsakymu Nr. V-1197
(Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2016 m. sausio 7 d.
įsakymo Nr. V-9 redakcija)

ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Istorijos brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti istorijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis.

2. Programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283).

3. Programą sudaro:

3.1. egzamino tikslas;
3.2. mokinių gebėjimų grupės;
3.3. egzamino matrica;
3.4. egzamino užduoties pobūdis;
3.5. egzamino vertinimas;
3.6. istorijos brandos egzamino reikalavimai (1 priedas).

II. EGZAMINO TIKSLAS

4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo istorijos bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose.

III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS

5. Mokydamiesi istorijos mokiniai plėtoja socialinę kompetenciją ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos.

6. Per egzaminą tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į tris grupes. Pirmoji gebėjimų grupė siejama su žiniomis ir supratimu, antroji – su taikymu, trečioji – su aukštesniųjų mąstymo gebėjimų tikrinimu. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas.

6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:
6.1.1. paaiškindami istorijos sąvokas;
6.1.2. apibūdindami istorijos įvykius ir pokyčius, jų priežastis bei pasekmes;
6.1.3. nurodydami istorinių asmenybių vaidmenį;
6.1.4. įvardydami istorijos laikotarpius ir įvykių chronologiją;
6.1.5. lokalizuodami istorijos įvykius ir pokyčius.

6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo:
6.2.1. vartodami esmines istorijos sąvokas įprastame ir iš dalies naujame istoriniame kontekste, rašydami rišlų tekstą;
6.2.2. atskleisdami istorijos įvykių ir pokyčių, priežasčių bei pasekmių tarpusavio ryšį, juos palygindami;
6.2.3. atpažindami istorines asmenybes įprastame ir iš dalies naujame istoriniame kontekste, palygindami kelių istorinių asmenybių veiklą;
6.2.4. atpažindami ir naudodami istorijos laikotarpius bei įvykių chronologiją įprastame ir iš dalies naujame istoriniame kontekste;
6.2.5. atpažindami ir paaiškindami istorijos objektus žemėlapiuose (kartoschemose) ir kituose įprastuose šaltiniuose; lygindami skirtingas istorines erdves;
6.2.6. atrinkdami iš istorijos šaltinių tinkamą informaciją, ją papildydami savo žiniomis, ir taip perteikdami susistemintą informaciją;
6.2.7. atpažindami istorijos šaltinius, siedami juos su istoriniu kontekstu ir darydami išvadas.

6.3. Aukštesniuosius mąstymo gebėjimus mokiniai parodo:
6.3.1. tinkamai vartodami esmines ir rečiau vartojamas istorijos sąvokas naujame istoriniame kontekste;
6.3.2. analizuodami istorijos įvykius ir pokyčius plačiame istoriniame kontekste, juos apibendrindami ir vertindami;
6.3.3. analizuodami istorinių asmenybių veiklą plačiame istoriniame kontekste, jas vertindami kritiškai ir remdamiesi skirtingais požiūriais;
6.3.4. analizuodami istorijos laikotarpių ir to meto visuomenės bruožus, įvykius, asmenybes ir pokyčius plačiame istoriniame kontekste, taikydami chronologijos žinias naujame istoriniame kontekste;
6.3.5. analizuodami ir taikydami istorinės erdvės žinias naujame istoriniame kontekste;
6.3.6. atrinkdami, susistemindami ir perteikdami tinkamą informaciją, taip pat sukurdami rišlų struktūruotą tekstą, savarankiškai suformuluotus teiginius pagrįsdami svariais argumentais;
6.3.7. analizuodami ir kritiškai vertindami istorijos šaltinius, paaiškindami, kaip ir kodėl juose atsispindi skirtingos interpretacijos.

7. Reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso nuo pasiekimų, aprašytų bendrojo ar išplėstinio kurso programose, ir skiriasi išsamumu ir sudėtingumu. Egzamino reikalavimai pateikti 1 priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą.

8. Gebėjimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse.

IV. EGZAMINO MATRICA

9. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta lentelėje.

Teminės sritys (Pasaulio istorija – 50 proc., Lietuvos istorija –50 proc.) Gebėjimų grupės Užduoties taškai, proc.
  Žinios ir supratimas Žinių taikymas, gebėjimas tyrinėti ir vertinti Aukštesnieji mąstymo gebėjimai Iš viso Iš jų – iš bendrojo kurso
Viduriniai amžiai       20 8
Naujieji amžiai       30 12
Naujausioji istorija       50 20
Iš viso, proc. 40 40 20 100 40

9.1. Egzamino matricoje nurodyta, kiek užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai teminei sričiai, išskiriant bendrojo kurso klausimams tenkančią dalį. Pavyzdžiui, teminės srities „Viduriniai amžiai“ klausimams bus skirta apie 20 proc. (paklaida – 3 proc.) užduoties taškų, tarp jų bendrojo kurso klausimams 8 proc. Lentelėje nurodyta, kiek procentų taškų skiriama atskiroms gebėjimų grupėms vertinti: žinių ir supratimo – 40 proc. užduoties taškų, taikymo gebėjimams – 40 proc., aukštesniesiems mąstymo gebėjimams – 20 proc. Šis taškų santykis pagal galimybę turėtų būti taikomas ne tik visoje užduotyje, ir kiekvienoje teminėje srityje. Klausimams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, skiriama 20 proc. užduoties taškų.

V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS

10. Egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių:

10.1. Pirmoji dalis – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Teisingas atsakymas į klausimą su pasirenkamuoju atsakymu vertinamas 1 tašku.

10.2. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius (rašytinius, vaizdinius šaltinius, istorikų tekstus, istorinius žemėlapius, istorinę statistiką ir kt.). Atviro tipo klausimai gali būti trumpi ir struktūruoto atsakymo, reikalaujantys kelių skirtingų informacijos naudojimo (informacijos radimo, palyginimo, analizės, apibendrinimo) etapų užrašymo. Kiek taškų skiriama už teisingą atsakymą į atviro tipo klausimą, nurodoma prie kiekvieno klausimo.

11. Maksimalus taškų skaičius už teisingai atliktą egzamino užduotį yra 100.

12. Už pirmąją egzamino dalį galima surinkti 20–30 proc. taškų, už antrąją – 70-80 proc. Užduotyje pateikiami įvairaus sudėtingumo klausimai: apie 30 proc. – lengvų, apie 40 proc. – vidutinio sunkumo ir apie 30 proc. – sudėtingų. Ne mažiau kaip 40 proc. istorijos egzamino užduočių, susijusios su žiniomis ir gebėjimais, įgyjamais mokantis istorijos pagal bendrojo kurso programą.

13. Egzamino trukmė – 3 val. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, sprendimų ir atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše, kuris parengiamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

14. Orientacinė egzamino užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami priedo 1 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d.

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

15. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną mokinio darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas.

16. Minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais nustato ir tvirtina brandos egzaminų vertinimo komitetas. Mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. Preliminari egzamino išlaikymo riba sudaro 40 proc. egzamino užduoties bendrojo kurso klausimų taškų sumos. Egzamine ji būtų 16 taškų.