Giesme S. Ambraszeijaus...
„Giesme S. Ambraszeijaus...“

Lietuviškos spausdintos raštijos pradininko Martyno Mažvydo knygas ištiko žiaurus likimas. Knygos buvo išspausdintos nedideliu egzempliorių skaičiumi. Karų audros ir greit po jų išspausdinimo prasidėjusi jėzuitinė kontrreformacija sunaikino beveik visas pirmąsias lietuviškas knygas. Vos vienas kitas jų egzempliorius pateko į bibliotekas, dažniausiai užsienyje.

Mūsų laikus, pavyzdžiui, pasiekė tik du pirmosios lietuviškos knygos – Mažvydo „Katekizmo“ – egzemplioriai. Vieno jų, buvusio prieš antrąjį pasaulinį karą Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje, likimas šiuo metu nežinomas. Kitas, dabar vienintelis, egzempliorius yra Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Panašus likimas ištiko ir antrąją žinomą lietuvišką knygą – Mažvydo „Giesmę S. Ambraszeijaus, bey S. Augustina...“

1548 m. baigęs Karaliaučiaus universitetą ir norėdamas palengvinti savo pirmuosius darbo žingsnius Ragainės parapijoje, jis skubiai iš lotynų kalbos išvertė giesmę „Te Deum laudamus“. 1549 m. balandžio 20 d. Hanso Veireicho Karaliaučiaus spaustuvėje buvo išspausdinta nedidelė, vos dvylikos puslapių knygelė, kurioje, be minėtos giesmės, patalpintos dar dvi. Knygelė dedikuota Ragainės apskrities viršininkui Sebastijonui Perbantui, kuris padėjo Mažvydui įsikurti Ragainėje ir, greičiausia, finansavo spaudos išlaidas.

Šios knygelės, matyti, buvo išspausdinta labai mažas skaičius, nes keletą šimtmečių apie ją nebuvo nieko žinoma.

1897 m. į Kurniko bibliotekos prie Poznanės (Lenkijoje) vedėjo dr. Celichovskio rankas pateko retas Jano Seklucjano „Postilės“ leidinys, atspausdintas 1556 m. Karaliaučiuje. Tyrinėdamas knygos apdarus, jis visai netikėtai surado juose minėtos Mažvydo knygelės puslapius, kartu su to paties Seklucjano „Kancionalo“ fragmentais. Mat, tuo metu spaustuvininkai, tausodami brangų popierių, apdarams neretai sunaudodavo įvairius rankraščius ar spaudinius. Tuo būdu, jie nesąmoningai išgelbėjo mokslui nemaža rečiausių leidinių, nepalyginamai vertingesnių už tas knygas, kurias jie įrišdavo. šitaip apdaruose niekieno nepaliestas išgulėjo beveik 350 metų vienas pirmųjų lietuviškų leidinių.

Tais pat suradimo metais dr. Celichovskis „Giesmės šv.. Ambraziejaus“ tekstą paskelbė spaudoje. 1922 m. perfotografuota knygelė buvo ištisai išspausdinta leidinyje „Mažvydas. Seniausieji lietuvių kalbos paminklai.“

Vienintelis pasaulyje išlikęs Mažvydo „Giesmės šv. Ambraziejaus“ egzempliorius yra ne tik vertingas lietuvių kalbos bei literatūros mokslui, bet ir vienas pirmųjų lietuviškų muzikos srities leidinių, nes jame dar pateikiamos ir melodijos, parašytos menzūrinėmis natomis trijų linijų sistema.

Jurkštas V. M. Mažvydo knygos likimas// Mokslas ir gyvenimas.– 1963.– Nr. 5.– P. 15.