Straipsnių sąrašas

Daugelis tautų gyvena labai toli viena nuo kitos, jas skiria vandenynai. Ir štai pasirodo, kad šios tautos turi tam tikro panašumo buityje, religijoje, netgi kalboje! Kaip tas panašumas galėjo atsirasti? Tikriausiai, be galo senais laikais, apie kuriuos mes kitąkart nieko nežinom, tarp jų buvo kažkokie ryšiai.

Kodėl šie ryšiai vėliau nutrūko? Kodėl Kolumbui ir kitiems keliautojams reikėjo vėl atrasti kitados gerai žinomas žemės ir žemynus? Kas atsitiko?

Mes gerai atsimename, ką veikėme vakar, kiek blogiau, ką veikėme praėjusią savaitę, tačiau mums labai sunku prisiminti, kas buvo, sakykime, tą pačią praėjusių metų dieną.

Taip ir žmonijos istorijoje. Tolimiausias jos dienas dengia užmirštis. Gal būt, daug kas senovės istorijoje vyko ir ne visai taip, kaip mes dabar įsivaizduojame.

Daugelis tautų gyvena labai toli viena nuo kitos, jas skiria vandenynai. Ir štai pasirodo, kad šios tautos turi tam tikro panašumo buityje, religijoje, netgi kalboje! Kaip tas panašumas galėjo atsirasti? Tikriausiai, be galo senais laikais, apie kuriuos mes kitąkart nieko nežinom, tarp jų buvo kažkokie ryšiai.

Kodėl šie ryšiai vėliau nutrūko? Kodėl Kolumbui ir kitiems keliautojams reikėjo vėl atrasti kitados gerai žinomas žemės ir žemynus? Kas atsitiko?

Visose pasaulio tautose išlikęs padavimas apie kažkokią katastrofą, mūsų Žemę užgriuvusius baisius žemės drebėjimus, ugnikalnių išsiveržimus, tvanus. Daugelis šalių likę negyvenamos. Dalis sausumos nugrimzdusi į jūros dugną. Išnykę, matyt, ir ryšiai, egzistavę anksčiau tarp tolimiausių Žemės rutulio rajonų. Yra hipotezė, kad šiuos sugriovimus ir pražūtį atnešusi kometa, kuri staiga pasirodžiusi mūsų danguje maždaug vienuolika tūkstančių metų prieš naująją erą. Kaip atrodė pasaulis prieš katastrofą, jei ji iš tikrųjų buvo? Seniausios istorijos ir archeologijos faktai piešia nuostabų vaizdą. Iš jo mokslininkai sprendžia, kad be galo senais laikais Žemėje egzistavo kažkokia aukšta civilizacija. Tautos, katastrofos metu žuvusios ir išsisklaidžiusios po pasaulį, daug žinojo. Tikriausiai šių žinių liekanas mes aptinkame senovės Indijoje, Egipte ir Pietų Amerikoje. Galimas dalykas, kad iš vienos tokios žuvusios tautos finikiečių jūreiviai perėmė alfabetą, kurio šiek tiek pakeistais ženklais šiandien ir mes naudojamės.

Mes tegalime tiktai spėti, kokia nuostabi ir plati buvo žinija, kurią palaidojo katastrofa. Kai kuriuos atradimus žmonija turėjo pakartotinai padaryti, praėjus tūkstančiams metų. O daugelis senovės paslapčių taip ir liko mums ligi šiol nežinomos.

Istorijos mokslui ne vienas šimtas metų. Daugybė mokslininkų paskyrė jai savo gyvenimą. Tačiau ir dabar dar ne viskas įrodyta ir išaiškinta. šiame straipsnyje mes pasistengsime pažvelgti į praeitį šiek tiek kitaip. Į pagalbą istorija pasitelks kitus mokslus – archeologiją, meno istoriją ir mitologiją.