Straipsnių sąrašas

Kelias per Ramųjį vandenyną

Anri Miuo, praėjusio amžiaus prancūzų tyrinėtojas, Kambodžos džiunglėse atrado visų užmirštą didžiulį akmeninį rūmų ir šventovių miestą. Vėliau mokslininkai aptiko keistą senovės khmerų ir tautos, gyvenančios nuo jų už dešimčių tūkstančių kilometrų, Centrinėje Amerikoje – majų architektūros bendrumą. štai, pavyzdžiui, dvi šventovės. Kai kurie tyrinėtojai tvirtina, kad jos tokios panašios, kad yra vos ne viena kitos kopija.

štai du vienodi neriančio dievo atvaizdai. Vienas jų – vaizdas majų šventovės sienoje, antrasis – piešinys senoviniame indoneziečių rankraštyje. Aišku, kad viena yra kopija kito arba abu jie buvo paimti iš kokio nors bendro šaltinio, apie kurį mes kol kas nieko nežinome.

šiaurės ir Pietų Amerikoje ir Okeanijos salose buvo vienodų buities reikmenų, kurių nėra kituose pasaulio rajonuose. Tai, pavyzdžiui, laso ir pučiamieji strėlių vamzdeliai, namų rakandai ir būstai, muzikos instrumentai. Vienodi pagaliau ir daugelis papročių – sveikinti vienas kitą ašaromis, laivo priešakyje piešti akis, kurios turėjo jį apsaugoti nuo povandeninių uolų ir seklumų.

Daug religijos istorijos duomenų taip pat rodo, kad tarp Azijos ir Amerikos kitados buvęs ryšys. Pavyzdžiui, laivo virš nusidėjėlio sielos atvaizdas viename išlikusių senovės Meksikos rankraščių yra beveik tiksli kopija to, kuris nupieštas šventuosiuose senovinių Japonijos šventovių ritiniuose. Abiem atvejais siela iš pradžių turi pereiti upę, jei tai jai pavyksta, ji turi praeiti tarp dviejų kalnų, kurie susieina. Paskui žmogaus sielai tenka užsiropšti į kalną, nusėtą aštriais ašmenimis. Paskui pakyla vėjas, kuris neša oru daugybę aštrių peilių.

Pietų Amerikoje, dabartinių Peru ir Argentinos teritorijoje, yra ypatinga vištų veislė, kuri deda mėlynos spalvos kiaušinius. Tokių vištų niekur daugiau pasauly nėra, išskyrus Japoniją.

Amerikoje europiečiai rado batatą, saldžią bulvę. Ji buvo rasta ir Ramiojo vandenyno salose. Be to, ji ir vienodai vadinama: „kumar“ – Amerikoje, Andų rajone, ir „kumara“ – Polinezijoje. Batatas dauginamas gumbais. Manyti, kad kažkada keletas gumbų pateko į vandenį ir jo srovės juos nunešė į Ameriką, negalima. Batatas labai greitai genda.

Markas Polas, lankęsis Kinijoje XIII a., aptiko ten įdomų paprotį. Kada kurioje nors šeimoje gimdavo vaikas, jo tėvas guldavosi kartu su juo į lovą, tarytum jis būtų gimdyvė. O jo žmona tuo tarpu ruošdavosi namuose. Makso Miulerio liudijimu, šis paprotys dar egzistavęs XIX a. „Kai tik naujagimio motina pakankamai sustiprėja, kad gali keltis iš lovos, – pažymėjo Maksas Miuleris, – naujagimio tėvas pats gulasi į lovą ir ten priiminėja savo pažįstamų sveikinimus.“ Toks pat paprotys egzistavo ir abiejose Amerikose.

Tačiau šiuo atveju sunku susekti, kokiais keliais keliavo ši keista tradicija po Žemės rutulį ir kokia kryptimi perkirto vandenyną – iš Amerikos į Aziją ar iš Azijos į Ameriką. O, galbūt, žmonės ją pervežė ir per Atlanto vandenyną. Pasirodo, senovėje panašus paprotys buvo ir Europoje. Diodoras Sicilietis, gyvenęs I a. pr. Kr., rašė, kad Korsikoje, kai gimdavo vaikas, jo motina būdavo ignoruojama, o tėvas guldomas į lovą, ir su juo elgiamasi kaip su ligoniu.

O štai kalbininkų parodymai. Prancūzų tyrinėtojas Polis Rive rado paralelių tarp Pietų Amerikos čonų grupės kalbų ir kai kurių Australijos genčių kalbų, tarp indėnų, gyvenančių Kalifornijoje, kalbų ir indoneziečių kalbos. Amerikos šiaurės gyventojų – eskimų – kalba daug bendra turi su uraline (fino-ugro-samoįedų) kalbų šeima. Kai kurių kitų indėnų genčių kalbos daug bendra turi su kinų-tibetiečių kalba.

Tyrinėtojas Bankroftas savo daugiatomėje studijoje pažymi, kad labai daug japoniškų žodžių galima aptikti činuk dialekte. Jo nuomone, tai žymės, kad labai senais laikais Amerikos pakrantes yra aplankę japonų laivai.

Oficialioji kalba inkų valstybėje buvo kečua genties kalba. Kalbininkai stebėdamiesi aptiko, kad joje yra daugiau kaip tūkstantis šaknų iš šventosios senovės indų kalbos – sanskrito. šie žodžiai į kečua kalbą galėjo patekti iš inkų. Žinoma, kad inkai tarpusavyje kalbėdavosi kažkokia paslaptinga kalba, kurią jie vieni težinojo.

KEČUA SANSKRITAS
ilapi (dainuoti)
man-na (ne)
nana (sesuo)
pakša (mėnulis)
pututu (jūrinė kriauklė)
lap (kalbėti)
ma-na (ne)
nanda (sesuo)
paksa (pilnatis)
puta (jūrinė kriauklė)

Praėjusio šimtmečio ispanų mokslininko Vincento Fidelio Lopeso, sudariusio platų panašių analogijų žodyną, nuomone, kečua kalboje buvę daugiau kaip tūkstantis sanskritiškų šaknų.

Pirėnų pusiasalyje gyvena baskų tauta. Kitados jų protėviai iberai užėmė visą Pirėnų pusiasalį. Jų kalba, kaip ir dravidų. Pietų Indijos gyventojų, nesusijusi nė su jokia kita Žemės rutulio kalba. Vienintelis dalykas, kuris jungia iberų kalbą su kitomis, – tai jos struktūra. Kad ir kaip keista, tačiau šis bruožas ją sieja ne su europiečių kalbomis, o su Amerikos indėnų.

Nenuostabu, kad daugelis faktų, rodančių kai kurių Amerikos tautų ir kitų žemynų tautų kalbinį ar kultūrų bendrumą neretai tyrinėtojus nuveda į aklavietes. Tačiau istorinių mįslių įminimo tebeieškoma. Mokslininkai prieina įvairias hipotezes ir teorijas, neretai, tiesa, prieštaringas. Yra ne mažiau kaip septynios įvairios teorijos, įrodinėjančios, kad actekų civilizacija Meksikoje yra azijinės kilmės. Kitos keturios hipotezės šios civilizacijos šaltiniu laiko Afriką, o šešios – Europą. Žinoma, aukščiau minėtosiose teorijose esama ginčytinų momentų, tačiau neginčijama viena: negalima praeiti pro šalį daugelio faktų, rodančių ryšius tarp tautų žiliausioje senovėje.