Šaltiniai

Į 5-13 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C.

ŠALTINIS A. Iš Augusto autobiografijos „Dieviškojo Augusto darbai“.

Šeštojo ir septintojo konsulavimo laikotarpiu, kai visų sutikimu naudodamasis aukščiausia valdžia nuslopinau pilietinius karus, valstybės valdžią perdaviau senatui ir liaudžiai. Už šį nuopelną senato sprendimu buvau pavadintas Augustu <...>. Mano valdžia buvo ne didesnė kaip magistratūros kolegų.

ŠALTINIS B. Iš Diono Kasijaus „Romos istorijos“.

Viskuo rūpintis ir tvarkyti visus reikalus <...> jis (Oktavianas Augustas) apsiėmė pats <...>. Nekaringas tautas jis atidavė senatui, <...> linkusias maištauti pasiliko sau. <...> Jis taip pasielgė dėl to, kad šiuo pretekstu senato provincijos liktų neapginkluotos ir nepasiruošusios karo veiksmams ir kad tik jis vienas turėtų savo žinioje ginklus ir rengtų karines pajėgas. <...> Siekdamas, kad jiems nekiltų mintis, jog jis, kaip ir Cezaris, svajojęs apie monarchinio valdymo būdą, jis nusistatė 10 metų visų jam atiduodamų provincijų valdymo terminą <...>.

ŠALTINIS C. Iš F. Korovkino „Senovės istorijos“.

Tautos susirinkimas aukščiausioms pareigoms rinkdavo arba patį Oktavianą, arba jo pageidaujamus žmones. Konsulai ir liaudies tribūnai neprieštaraudami vykdė Oktaviano įsakymus. Yra žinoma, kad romėną, kurį iškėlė kandidatu į konsulus prieš <...> (jo)* valią, pasodino į kalėjimą, kur jis ir mirė. Iš senato Oktavianas išvijo jam priešiškus žmones ir į jų vietą paskyrė savo šalininkus. Senate jis pirmas pasakydavo savo nuomonę, ir senatoriai nuolankiai priimdavo <...> (jam)* tinkamus nutarimus.

* pažymėtas sudarytojo paaiškinimas