Šaltiniai

Į 64-74 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C, D ir E.

Šaltinis A (Iš Antano Smetonos raštų)

Pirmasis jau atgyventas tarpas – tai viešpatavimas visokių partijų, skelbusių kuo plačiausią laisvybę. Tokia laisvė buvo privedusi mūsų kraštą 1926 m. pabaigoje prie to, kad žadėtoji laisvė ruošė visos Lietuvos nelaisvę. Ūkininkų reikalai buvo pamiršti, o tamsios minios [...] stūmė valdžion bolševizmą. Lietuvių partijos Seime, užuot iš vieno dirbusios rimtą darbą, nuolat riejosi ir leido tautinėms mažumoms kaip tinkamos kraipyti valstybės vairą. Lietuvos gyventojus gąsdino patamsio žmonės atimsią iš jų turtą ir pasielgsią su jais, kaip esą pasielgta Rusijoje. [...] Mūsų gobšas kaimynas jau džiaugėsi tylomis, kad išnykus mūsų valdžiai, ne tik Vilniaus kraštas, bet ir visa Lietuva, kaip jau senai geidaujamas grobis jam atiteksianti. Mūsų visuomenė susirūpinusi laukė, kas ją išgelbės iš to pavojaus. Vardu visos tautos ir mūsų kariuomenės [...] buvo padarytas Seimui ir Vyriausybei rimtas žygis, kad dėl tautinės vienybės būtų sudaryta tautiška valdžia.

Šaltinis B (Iš socialdemokrato Stepono Kairio raštų)

Daug kas iš perversmo dalyvių nuoširdžiai tikėjo demagogų išpūstu bolševizmo pavojumi. Ūkininkų vaikams buvo svetima ar net priešiška kairiųjų valdžios gyvesnis susidomėjimas darbininkų būkle. Kalbant apie karininkus, jų drausmės supratimas nesiderino su demokratinių laisvių „palaidumu“. [...] Be to, daugeliui rūpėjo ir savo karjeros reikalas: algų mažinimo klausimas kaip tik tuomet Seime ir buvo svarstomas. [...] Tiems labai mišraus pobūdžio motyvams stigo betgi to, kas skiria karininkų „pučą“ nuo socialinio maišto: perversmininkai kartu su jų vadu neatstovavo jokiai socialinei grupei, ir todėl patį perversmą tenka vertinti kaip politinę avantiūrą. Demokratinėje santvarkoje bet kuriuos prieš ją pasikėsinimus turi atremti pati demokratinė bendruomenė. Deja, perversmo metu dar jos neturėjome.

Šaltinis C (Iš L. Truskos veikalo „Antanas Smetona ir jo laikai“)

Pagrindiniai jo [režimo] įforminimo etapai buvo karo padėties įvedimas, Seimo 1927 m. pavasarį paleidimas, [...] opozicinių partijų uždarymas, cenzūros sugriežtinimas ir galiausiai, kaip režimo apvainikavimas, 1938 m. Konstitucijos deklaravimas. [....] 1927-1940 m. politinė Lietuvos santvarka – asmeninė A. Smetonos diktatūra, tačiau nėra pagrindo vadinti ją fašistine, nes šalyje iš esmės nebuvo nė vieno totalitarizmo požymio.

Šaltinis D ( Iš 1938 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos)

Str. 1. Lietuvos Valstybė yra nepriklausoma suvereninė.

Str. 62. Respublikos Prezidentas renkamas septyneriems metams.

Str. 64. Respublikos Prezidentą renka Tautos Atstovai.

Str. 73. Respublikos Prezidentas neatsako už savo galios veiksmus.

Str. 97. Ministrą Pirmininką [...] ir kitus ministrus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Str. 110. Kai Seimo ar jo sesijos nėra, įstatymus leidžia Respublikos Prezidentas.

Šaltinis E (1936 m. karikatūra)

Šaltinis E
Šaltinis E