Šaltiniai

Į bendrojo kurso (31-40) klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.

Šaltinis A (Iš istorijos vadovėlio)

Krikščionybės [...] įvedimas Lietuvoje apskritai turėjo teigiamą reikšmę. Per mokyklą ir raštą krikščionybė platino Lietuvoje tai, kas buvo sukurta antikos ir viduramžių. Krikščionybę įsivedusią Lietuvą pripažino Europos šalys. [...] Ne ordinas, o Lietuva tapo katalikybės atrama Rytuose. Katalikybės įvedimas Lietuvoje sužlugdė vokiečių feodalų agresijos idėją. Jie neteko moralinio pagrindo kariauti su lietuviais [...]. Katalikybė, oficialiai paskelbta valstybine religija, stiprino valstybę. Tačiau žmonių sąmonė nelabai pasikeitė: jie ilgai garbino senuosius dievus. Lenkų dvasininkai, skelbiantys katalikų tikėjimą, nesimokė lietuvių kalbos [...], prasidėjo mūsų krašto lenkinimas.

Šaltinis B (Šv. Onos bažnyčia)

Šaltinis B.
Šaltinis B.

Šaltinis C (Iš Vinco Kudirkos atsiminimų)

Gavau pirmąjį „Aušros“ numerį. Žiūriu, pirmame puslapyje stovi Basanavičius. „Pranašas“, – pagalvojau tada apie Basanavičių jau lietuviškai. Ėmiau skubiai vartyti „Aušrą“ ir... nebeatmenu jau visko, kas paskui su manim darėsi... Tiek pamenu, kad atsistojau, nuleidau galvą, nedrįsdamas pakelti akių į sienas savo kambarėlio... Rodos girdėjau Lietuvos balsą, sykiu apkaltinantį, sykiu atleidžiantį: o tu, paklydėli, kur iki šiol buvai? Paskui pasidarė man taip graudu, kad apsikniaubęs ant stalo apsiverkiau. Gaila man buvo tų valandų, kurios negrąžinamai išbrauktos iš mano gyvenimo, ir gėda, kad taip ilgai buvau apgailėtinu pagedėliu. Paskui pripildė mano krūtinę rami, smagi šiluma, ir, rodos, naujos pajėgos pradėjo rastis [...]. Pasijutau lietuviu esąs...

Šaltinis D (Iš Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos)

Prieš 30 metų ateistinė valdžia Lietuvoje pradėjo atvirą, grubų ir atkaklų karą prieš tikinčiuosius [...] 1945-1946 metais beveik visose Lietuvos bažnyčiose dar buvo laikoma įprastais reiškiniais vaikų bažnytiniai chorai, moksleivių pamaldos [...], vaikų katekizacija ir tikybos pamokos bažnyčioje pagal klases. Tačiau jau tada šią tikinčiųjų ir Bažnyčios „toleranciją“ daug kas suprato kaip tylą prieš didelę audrą. Tos audros ilgai laukti neteko. Netrukus buvo suimti beveik visi Lietuvos vyskupai [...], prasidėjo bažnyčių uždarinėjimai [...], vien tik Vilniuje ir Kaune buvo uždaryta apie 50 katalikų bažnyčių [...], išsprogdinti Trys Kryžiai Vilniuje [...], išsprogdintos 35 Vilniaus Kalvarijų koplyčios, tuojau pat pašalinant griuvėsius taip, kad niekas neprimintų tų koplyčių buvimo vietų.