Šaltiniai

Į 58–65 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C, D ir E.

Šaltinis A (Iš N. Chruščiovo pranešimo partijos XX suvažiavimui)

Kovodamas už visokeriopą komunistų ir visų darbo žmonių kūrybinio aktyvumo vystymą, Centro Komitetas ėmėsi priemonių plačiai išaiškinti marksistiniam-lenininiam asmenybės vaidmens istorijoje supratimui. CK ryžtingai pasisakė prieš svetimą marksizmo-leninizmo dvasiai asmenybės kultą, kuris paverčia vieną ar kitą veikėją didvyriu-stebukladariu ir tuo pat metu sumenkina partijos ir liaudies masių vaidmenį, veda į jų kūrybinio aktyvumo mažinimą. Asmenybės kulto paplitimas menkino kolektyvinio vadovavimo partijoje vaidmenį ir kartais vesdavo į rimtus trūkumus mūsų darbe.

Šaltinis B (Iš knygos „Lietuvos suvereniteto atkūrimas 1988-1991 metais“)

A. Sniečkus, pajutęs politines permainas, pasmerkė vadinamąsias savo ir LKP „klaidas“ ir stengėsi pasirodyti savikritiškas [...]. Kita vertus, buvo akivaizdu, kad A. Sniečkus nusikaltimus dėl represijų perkėlė TSKP vadovybei, pirmiausia J. Stalinui ir represinėms struktūroms vadovavusiam L. Berijai [...]. Dėl N. Chruščiovo vadinamojo asmens kulto demaskavimo didesnių LKP vadovybės pakitimų neįvyko. LKP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus nuosekliai stengėsi priderinti respublikos partinės organizacijos veiksmus prie TSKP generalinės politinės linijos. Lietuvos partinė ir tarybinė administracija greitai pajuto, kad Maskvoje visi pakeitimai daromi atsisakant tik Stalino vardo, tačiau paliekant visą jo sukurtą sistemą, ir tai užtikrino jos padėtį. A. Sniečkus, kaip jau minėjome, daugeliu atvejų fasadines Chruščiovo reformas panaudojo sustiprinti savo įtakai ir atsikratyti labiausiai odiozinių [nepriimtinų] Maskvos atsiųstų vadovų.

Šaltinis C (Iš M. Gorbačiovo knygos „Persitvarkymas ir naujas mąstymas“)

Tam tikrame etape – ypač tai pasidarė pastebima aštuntojo dešimtmečio antrojoje pusėje – atsitiko iš pirmo žvilgsnio sunkiai paaiškinamas dalykas. Šalyje pradėjo lėtėti augimo tempas, didėjo pertrūkiai ūkinėje veikloje, vienas po kito pradėjo kauptis ir didėti sunkumai, gausėti neišspręstų problemų. Visuomeniniame gyvenime atsirado vadinamosios stagnacijos ir kiti socializmui svetimi reiškiniai. Atsirado savotiškas socialinio, ekonominio vystymosi stabdymo mechanizmas. Ir visa tai atsitiko tokiomis sąlygomis, kai mokslinė techninė revoliucija atvėrė naujas ekonominės ir socialinės pažangos perspektyvas.

Susidarė gana savotiškas vaizdas: sukasi didžiulis galingos mašinos smagratis, o pavaros nuo jo į darbo vietas buksuoja arba labai silpni pavariniai diržai.

Šaltinis D (Iš A. E. Senn knygos „Gorbačiovo nesėkmė Lietuvoje“)

Analitikai dar ilgai svarstys Gorbačiovo vaidmenį žlungant sovietinei santvarkai, tačiau turbūt sutiks, jog Lietuva užėmė svarbią vietą tarp jo problemų ir ypač tarp jo nesėkmių. Be abejo, kai kurie analitikai labiau būtų linkę svarstyti, kodėl Sovietų Sąjunga išsilaikė taip ilgai:

„Klausimas, kurį iš tikrųjų kelia nacionalinės veiklos banga, yra ne kodėl apskritai tai nutinka, bet kodėl tai nenutiko ligi šiol.“ Vis dėlto visi turi sutikti, jog Gorbačiovas nepajėgė perkrimsti lietuviško riešuto.

Šaltinis E (JAV dailininko karikatūra)

Šaltinis E.
Šaltinis E.

Cold War – šaltasis karas.
Arms Race – ginklavimosi varžybos.
Soviet Dictatorship – sovietų diktatūra.
Eastern Europe – Rytų Europa,
Democracy – demokratija.
I Guess I’ll Call It A Day – ilgainiui tai taps sėkme.