Šaltiniai

Į bendrojo kurso (26–35) klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B ir C.

Šaltinis A (Iš Žemaičių skundo Konstancos bažnytiniam susirinkimui)

Viso pasaulio krikščionių vadovams ir tautoms. Paklausykite, šlovintieji kunigaikščiai, dvasinių ir pasaulietinių reikalų tvarkytojai [...]. Išgirskite, prašome jus, kurie mylite teisingumą, baisią mūsų priespaudą, kuri mus ir mūsų šeimas didžiai sužalojo [...]. Jaunutes mūsų dukteris kryžiuočiai, bjaurodami kryžiaus šventumą, smurtu paverčia savo aistrų aukomis! [...] plačiai žinomą bajorą [...], jo žmoną ir vaikus surišo ir išvarė į Prūsus, o ten visus, kaip vergus, išžudė. [...] Kaimiečius išžudė be jokio pasigailėjimo. Kiek prispaustųjų vaitojimo pasigirdo mūsų krašte, kurio nuo amžių nebuvome girdėję! Kodėl jie (kryžiuočiai) delsia mus krikštyti, kodėl visame, kad ir dideliame mūsų krašte, nepastatė nė vienos bažnyčios? Maža to, net kunigo nedavė nė vieno! Išvada tegali būti viena, kad mus išmarinti ir išnaikinti jiems terūpėjo. [...] Todėl nužemintai prašome Jūsų Šventenybę (popiežių) padėti mums įvykdyti šventus mūsų norus, kad galėtume priimti šventą krikštą, kaip tikėjimo ir meilės ženklą. [...] Mes esame Dievo padarai, sukurti pagal jo paveikslą, esame Dievo sūnūs, skirti laisvei [...]. Prašome įgalioti Jogailą ir Vytautą, kad jiedu, pasitelkę Vilniaus vyskupą Petrą ir Lvovo arkivyskupą Joną, atvyktų į Žemaitiją ir mus pakrikštytų, pastatytų mūsų krašte katedrą ir bažnyčių.

Šaltinis B (Iš vadovėlio „Naujųjų amžių istorija“)

1830 m. Vakarų Europoje kilo revoliucijos. O tų pačių metų rudenį prieš Rusijos valdžią sukilo ir turėjusi autonomiją Lenkijos karalystė. [...] Greitai sukilimas apėmė Rusijos valdomas Lenkijos žemes, Vakarų Baltarusiją, Vakarų Ukrainą, Lietuvą. [...] Nuslopinus sukilimą, aktyviausieji pasipriešinimo dalyviai buvo teisiami ir tremiami į Rusijos gilumą. Kai kurių bajorų dvarai konfiskuojami, į Lietuvą atkeliami rusų kolonistai [...]. 1832 m. uždarytas Vilniaus universitetas – tuo pakirstas Vilniaus, kaip europinio lygio kultūros centro, vaidmuo. Be to, 1840 m. panaikinus Lietuvos Statuto galiojimą, įvesta Rusijos teisė. [...] 1863 m. sausio mėnesį Lenkijoje vėl įsiplieskė sukilimas, kuris greitai išplito ir Lietuvoje. [...] Sukilimo metu nepriklausomos valstybės idėja dar buvo nesubrendusi. Vyravo senosios valstybingumo tradicijos dvasia, t. y. buvo kovojama dėl Lenkijos ir Lietuvos valstybės atkūrimo. [...] Sukilimą nuslopinus, galutinai išbraukti istoriniai krašto vardai. [...] Buvo uždrausta visoje imperijoje spausdinti bei iš užsienio įvežti visų lietuviškų leidinių senuoju raidynu.

Šaltinis C (Iš 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracijos)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, atstovaudama visoms Lietuvos teritorijoje esančioms vieningos vadovybės vadovaujamoms karinėms visuomeninėms grupuotėms [...] skelbia:

1. LLKS Taryba [...] okupacijos metu yra aukščiausias tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išsilaisvinimo kovai. [...]
3. Valstybinė Lietuvos santvarka – demokratinė respublika.
4. Suvereninė Lietuvos valdžia priklauso tautai. [...]
17. Asmenys, bolševikinės ar vokiškosios okupacijos metu išdavę Tėvynę bendradarbiavimu su priešu, savo veiksmais ar įtaka pakenkę tautos išsivadavimo kovai, susitepę išdavystėmis ar krauju, yra atsakingi prieš Lietuvos Teismą. [...]
19. Socialinė globa nėra vien atskirų piliečių ir organizacijų reikalas, bet vienas pirmųjų valstybės uždavinių. Ypatingą globą valstybė teikia išsilaisvinimo kovose nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms.