Šaltiniai

Į 45–52 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B ir C.

Šaltinis A (Iš vadovėlio „Istorija 3“)

Baigiamajame Vienos kongreso 1815 m. akte išryškėja šios nuostatos:

atsargus požiūris į Prancūziją, kurios polinkio į revoliucines avantiūras niekas dar neužmiršo; taigi Prancūzija apjuosiama „apsaugos juosta“, kurios tikslas užtverti kelią galimai Prancūzijos ekspansijai; šalių nugalėtojų ekspansija, nepaisant tautinių siekimų; Rusija pasilieka Suomiją ir Besarabiją, aneksuoja beveik visą Lenkiją; Prūsija pasisavina trečdalį Saksonijos ir išplečia savo valdas Reino srityje, Austrija gauna Italijos žemes – Lombardiją ir Veneciją; Anglija išlaiko savo svarbias bazes – Kapo koloniją, Ceiloną ir Maltą.

Šaltinis B (Iš knygos „Europos istorija“)

Po bolševikų revoliucijos Rusijoje, po Vokietijos monarchijos žlugimo ir Austrijos-Vengrijos imperijos pasidalijimo kyla klausimas: koks politinės santvarkos tipas įsigalės Europos šalyse – naujose ir seniau susikūrusiose? Iš pradžių atrodo, kad daugiausia galimybių laimėti turi demokratija, bet kai kuriose Europos tautose ji taip silpnai prigyja, kad padėtis gana greitai keičiasi.

Per karą daugelis Europos tautų išreiškė savo valią tapti nepriklausomomis. Visi norėtų gyventi savoje valstybėje, bet idealistinės Vilsono vizijos atsimušė į neišsprendžiamas sienų problemas, kai ribotoje teritorijoje kartu gyvena skirtingos tautybės. [...]

Prie viso šito dar pridurkime ekonomines ir finansines problemas. Karas prarijo daugybę pinigų, o taikiu metu būtina atkurti ekonomiką. Naujos sienos suskaldė senąsias ekonomines erdves. Valstybės nugalėtojos reikalauja iš pralaimėjusiųjų mokėti reparacinius mokesčius.

Šaltinis C (1919 m. karikatūra „Taika, tobula taika“, vaizduojanti Paryžiaus taikos konferenciją)

Ant šalmo užrašyta: „Karas“. Ant kardų užrašyta: „Prūsiškas militarizmas ir bolševizmas“.
Ant šalmo užrašyta: „Karas“. Ant kardų užrašyta: „Prūsiškas militarizmas ir bolševizmas“.