Šaltiniai

Į 53–61 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B ir C.

Šaltinis A (Iš JAV bankų viceprezidento kalbos)

Kai Ruzveltas prisiekė, bankai buvo bankroto išvakarėse. [...] Jie buvo uždaryti. Pinigai išnyko iš apyvartos. JAV finansiniai centrai Niujorke ir Čikagoje – paralyžiuoti. Birža uždaryta. Iš vakarinių valstijų ateina fermerių streikų banga. Bedarbių skaičius siekia 13,5 mln. Karo veteranai nenori laukti daugiau nė minutės: jie reikalauja pinigų arba kraujo. Tai buvo momentas, kai nacija [...] stovėjo prie bedugnės. Reikėjo ką nors daryti! [...] Ruzvelto asmenybės patrauklumas, jo ramybė ir linksmumas padarė tai, ko nebūtų padarę jokie dekretai. Bankus pavyko išgelbėti, biržą atidaryti. Pinigai iš lėto sugrįžo į apyvartą. Veteranai sutiko truputį luktelėti po to, kai Ruzveltas ir jo vyriausybės nariai atsisakė nuo 25 proc. algos. [...]  Prezidentas pareikalavo diktatoriškų įgaliojimų, ir kongresas, vienas labiausiai užsispyrusių parlamentų pasaulyje, suteikė juos be debatų. Pirmas uždavinys – duoti bedarbiams darbo. Vien entuziazmo banga nuo kovo iki liepos davė darbo 2 mln. žmonių. [...] Dabar fabrikantai verčiami priimti naujus darbininkus. Mus, bankininkus, verčia teikti naujus kreditus. Labai daug kas nenorėjo, kaip, pavyzdžiui, Fordas, tiems įstatymams paklusti, bet teko – viešosios nuomonės jėga, kuri yra Ruzvelto pusėje, per daug stipri. [...] Nacija neturi skursti. Turi grįžti ankstesnis kainų ir uždarbio santykis. Ar pavyks įveikti kapitalą? Turbūt taip, nes už Ruzvelto stovi amerikiečių nacija. Tai kultas, kurį galima lyginti su Musolinio Italijoje ar Hitlerio Vokietijoje. Bet jų tikslai skirtingi.

Šaltinis B (Iš vadovėlio „Naujausiųjų laikų istorija“)

1929  m.  spalio  mėn.  JAV prasidėjo  ekonominė krizė,  išplitusi  beveik  visame  pasaulyje. F. Ruzveltas paskelbė „naująjį kursą“ [...]. Jo esmė – didelė programa priemonių, įtvirtinančių valstybės vaidmenį ekonomikoje. Ruzvelto vyriausybė įvedė griežtą valstybės kontrolę bankams. Tai turėjo užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir apsaugoti nuo bankrotų, kurie prarydavo indėlininkų santaupas [...]. Taip pat nustatė sąžiningos konkurencijos taisykles pramonėje bei prekyboje ir laikiną kainų kontrolę. [...] Krizė ypač aštriai užgriuvo Vokietiją. Pramonės gamyba krizės metu sumažėjo beveik perpus. Bedarbių skaičius siekė 5–7 mln. [...] Vokietijoje atsirado naujos jėgos, [...] galinčios nugalėti sunkumus, [...] poreikis. Šiam vaidmeniui, daugelio manymu, tiko Hitleris, žadantis išspręsti visas problemas: duoti darbo, duonos, net alaus ir dešrelių, sustiprinti  ir išaukštinti Vokietiją. [...] 1933 m. sausio 30 d., po eilinės vyriausybės krizės, prezidentas P. Hindeburgas pavedė A. Hitleriui suformuoti vyriausybę. [...] Prie  vokiečių  nedarbo likvidavimo prisidėjo spartus ginklavimasis. Tūkstančiai žmonių  įsidarbino karinėse lėktuvų, tankų, patrankų, laivų gamyklose.

Šaltinis C (Bedarbių skaičius Vokietijoje ir JAV (tūkst. žmonių))

Šaltinis C