Šaltiniai

Į 26–38 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.

ŠALTINIS A

Šaltinis A
Šaltinis A
ŠALTINIS B. Iš A. J. P. Taylor knygos „Nuo Sarajevo iki Potsdamo. Europa 1914–1945“

Daug kas tikėjosi, kad taikos konferencija, sušaukta Paryžiuje 1919 metų pradžioje, paskelbs Taikos ir Teisingumo erą. Prezidentas Vilsonas buvo laikomas, ne tik jo paties, šiuolaikiniu Išganytoju iš Naujojo Pasaulio. Vėliau iliuzijos išsisklaidė. Buvo įtariama, kad Vilsoną apgaudinėjo Loidas Džordžas ir Klemanso. Tačiau Vilsono veikla buvo stebimai nedemokratiška demokratiškam politikui. Jis gynė apsisprendimo teisę. Sąjungininkai tvirtino, kad jie kovoja už mažų nepriklausomybę, ir kiekviena tauta, net pati mažiausia, tvarkingai pasiuntė delegaciją į taikos konferenciją. Su šiomis delegacijomis buvo retai tariamasi, ir jos nė karto negavo sprendimo teisės. [...] Taikos sutartis su Vokietija buvo priešingybių derinys, kaip ir daug kas, daryta Paryžiaus taikos konferencijoje. Su vokiečiais nebuvo skaitomasi. Sutartis iš esmės buvo jiems primesta beveik be derybų, bent jau be žodinių derybų, – unikalus naujųjų laikų istorijos atvejis. [...] Vokietija prarado tik tą teritoriją, kurioje gyveno kitų tautybių žmonės, – šiek tiek jos atiteko Danijai, žymi dalis – Lenkijai. Šiaip jau Vokietija išplaukė nenukentėjusi, vis dar neginčijamai pirmaeilė valstybė, kuriai tereikia atsigauti po laikino nusilpimo.

Šaltinis C. Iš P. Klimo knygos „Lietuvos diplomatinėje tarnyboje 1919-1940 m.“

Silpniausia mūsų gausios delegacijos darbo pusė buvo jos neoficialumas. Mes nebuvome prileisti prie Konferencijos stalo. Tik viena Lenkija buvo išskirta iš buvusios Rusijos, kaip savarankiška valstybė ir net kariaujanti sąjungininkų eilėse; Latvijos, Estijos ir Lietuvos klausimai buvo svarstomi Rusijos problemų komplekse. Nedalyvaujant Rusijos delegatams, tie klausimai buvo atidedami arba rezervuoti tam tikrai Rusijos komisijai. Mums teko veikti tik neoficialiai Konferencijos prieškambariuose. Todėl Lenkijos pozicija mūsų atžvilgiu buvo nepalyginamai stipresnė. Lenkai tatai, žinoma, išnaudojo. Jie nesivaržė reikšti savo pretenzijų į Lietuvą kaip savo provinciją. [...] Tačiau nepaisant visų sunkenybių, mums pasisekė įrodyti lietuvių tautos teises apsispręsti Vilsono principais. [...] Delegacijai nepavyko išgauti Lietuvos valstybės pripažinimo, kaip tatai nepavyko nei latviams, nei estams. Bet vis dėlto Lietuva buvo paminėta Versalio traktate, ir Lietuvai buvo numatyta priskirti Klaipėdos kraštą, kai pats Lietuvos statusas bus paaiškėjęs.

Atrodo, kad didžiosios valstybės čia nenorėjo užbėgti už akių ir laukė, kaip rutuliosis patys įvykiai.

Šaltinis D. 1919 m. britų karikatūra „Taika ir ateitis – parakas patrankoms“

Klemanso (pavaizduotas su lazdele): „Keista! Atrodo, girdžiu verkiantį vaiką“.  Prie kolonos padėtas lapas su užrašu: „Taikos sutartis“.
Klemanso (pavaizduotas su lazdele): „Keista! Atrodo, girdžiu verkiantį vaiką“. Prie kolonos padėtas lapas su užrašu: „Taikos sutartis“.