Šaltiniai

Į 51–62 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C, D, E ir F.

ŠALTINIS A. Iš sukilėlių dainos

Jau pakorė Kosakovskį
Pakarkim ir Poniatovskį,
Kai iškarsim tuos pagonus,
Neturėsim daugiau ponų [...]

Būkim brolalei vienybėj,
Turėkim širdy drąsybę.
Kaip iš vieno atsistosim
Maskoliams nesiduosim.

ŠALTINIS B. Iš 1830 m. caro rašto Vilniaus generalgubernatoriui

Aš gavau žinių apie maištą, iškilusį Lenkijos karalystėje ir Varšuvos mieste [...]. Aš ėmiausi ryžtingų ir griežtų priemonių riaušininkams suvaldyti ir ramumui bei tvarkai sugrąžinti [...]. Aš visiškai esu tikras, kad bajorija ir kiti kaimyninių su Lenkijos karalyste gubernijų luomai vienodai, kaip ir visi Rusijos tikrieji sūnūs, smerkia piktavalius visuomenės ramybės ardytojus.

ŠALTINIS C. Iš Antano Mackevičiaus priešmirtinių parodymų

Nors aš suimtas, nors sukilimas tuo sustabdytas, bet jeigu vyriausybė nepakeis administracijos veikimo būdo, jei nesiliaus plėšusi gyventojų ir sėjusi keršto, atsiras kitas Mackevičius, ir ko aš nepadariau sugebės baigti [...].

Myliu savo Lietuvą. Jai aš atidaviau silpnas jėgas. Mano siekimas buvo sugrąžinti savo lietuvių tautai žmogiškas teises, kurias sunaikino bajorai ir kuriomis nesirūpino administracija.

ŠALTINIS D. 1831 m. sukilimo dalyviai

Šaltinis D
Šaltinis D

ŠALTINIS E. Skaičius asmenų, represuotų 1863–1864 m.

Sukilėlių
gimimo vieta
Iš viso
1863-1864 m.
Iš jų
bajorų
Iš jų
valstiečių
Iš jų
miestiečių
Iš jų
dvasininkų
Vilniaus gub. 652 410 111 52 27
Kauno gub. 856 484 261 46 35
Augustavo gub. 206 108 63 17 8
Iš viso 1714 1002 435 115 70

 

ŠALTINIS F. Iš Didžiojo Vilniaus seimo nutarimų

Reikalauti Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje, išrinktu visuotinu, lygiu, tiesiu ir slaptu balsavimu, neskiriant lyties, tautos, tikėjimo [...].

Santykiai su kaimyniškomis Rusijos šalimis turi būti paremti ant federacijos pamatų. [...]

Kad įgyti autonomiją [...] reikia vienyti visas Lietuvos politiškųjų partijų ir pavienių ypatų jėgas, [...] reikia: nemokėti jokių mokesčių, uždarinėti monopolius, neleisti vaikų į rusiškas pradedamąsias mokyklas [...], neleisti savo brolių į kariuomenę, reikalui prisidėjus streikuoti visiems darbo žmonėms miestuose ir sodžiuose.

Visuose Lietuvos valsčiuose turi būti vartojama prigimtinė žmonių kalba, visus reikalus vedant.

Kadangi dabartinė mokykla yra tik ištautinimo ir ištvirkimo įrankiu, tai reikia visas tokias mokyklas paversti grynai tautiškomis, kur mokslas būtų išguldomas prigimta kalba, ir kad patys to krašto žmonės rinktų sau mokytojus.

1002