Šaltiniai

Į 36–44 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B ir C.

Šaltinis A (Iš XVI a. Mykolo Lietuvio veikalo „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“)

Romos piliečiai ir kareiviai [...] Cezario laikais buvo šičion atnešti Okeane siautusių audrų [...]. Mūsų bočių laivai buvo atnešti prie kranto, kur dabar yra žemaičių pilis Plateliai [...]. Vėliau patraukė tolyn, užvaldė gretimas jotvingių tautas, o paskui [...] rutėnus (rusus) [...], mūsų protėviai italai, kurie vėliau vadinosi litalais, o dar vėliau gavo lietuvių vardą [...]. Jie savo valdžią išplėtė nuo Žemaičių jūros [...] iki Juodųjų jūrų [...]. Jie išgavo savo kunigaikščiui Mindaugui, priėmusiam šventą krikštą, karūną ir karaliaus vardą. Bet tam karaliui mirus, žuvo karaliaus vardas ir krikščionybė, kol mūsų kaimynė krikščioniškoji lenkų tauta [...] pakvietė priimti šventąjį krikštą ir aukštą karaliaus vardą čia laimingai viešpatavusį [...] Jogailą, kad dvi susijungusios tautos būtų stipresnės kovoje su bendru priešu, nešiojančiu krikščionių vardą.

Šaltinis B (Vilniaus universiteto centriniai rūmai)

Šaltinis B
Šaltinis B

Šaltinis C (Iš knygos „Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai“)

Vilniaus universitetas įkurtas Renesanso epochoje [...]. Krikščionybė išaukštino asmenį: jis sukurtas pagal Kūrėjo paveikslą ir turi nemirtingą sielą [...]. Tačiau hierarchinė ir korporacinė socialinė Viduramžių sankloda slopino individualizmą ir įtvirtino kolektyvizmą. [...] Revoliucinė renesansinės dvasios reikšmė buvo paskelbimas, kad Bažnyčios susirinkimai gali klysti, kad kiekvienas turi teisę savarankiškai ieškoti tiesos. [...] Į švietėjų nuostatą – pasaulį labiausiai gerina tikrovę tiriančių gamtos mokslų pažanga – Vilniaus universitetas atsiliepė steigdamas medicinos studijas. [...] Edukacinei komisijai mokslų dėstymą ir tiriamąjį darbą supasaulietinus, universitete heliocentrizmas tapo visuotinai pripažintas. [...] Edukacinė komisija nutraukė universitetinę tradiciją [...] – panaikino Filosofijos fakultetą ir pašalino filosofiją iš dėstomų dalykų programų. [...] Vilniaus universiteto kultūrinės atmosferos veikiamas prasidėjo lietuvių bajorų vaikų – universiteto studentų literatūrinis sąjūdis, kuris pasireiškė siekimu gaivinti lietuvių kalbą, tautosaką, Lietuvos istoriją [...]. Visuomenėje, karštai puoselėjusioje prarasto valstybingumo atkūrimą, aktyvius projektus kūrė Vilniaus studentija. 1823 m. policija susekė slaptas studentų draugijas, per 100 asmenų patraukė atsakomybėn, o 20 studentų ištrėmė iš Lietuvos. [...] Gausiai lankomas viešas universitetines paskaitas, skelbiančias nepasitenkinimą esamybe [...], – svarstė net pats caras ir jo artimiausioji aplinka.