Šaltiniai

Į 49-57 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B ir C.

Šaltinis A (Iš Norman Davies knygos „Europa“)

Vienos kongrese, susirinkusiame po Vaterlo mūšio, vyravo blaivesnės nuotaikos. [...] Kongreso dalyviai vengė net menkiausios rizikos. Buvo nusiteikę visų pirma atstatyti monarchijos teises – šiai šventajai institucijai revoliucija kėlė didžiausią pavojų. Taip darydami jie mažai paisė demokratinių ir nacionalinių interesų, o savo nesutarimus išsprendė patenkindami nepatenkintųjų pretenzijas nugalėtųjų sąskaita. [...]

Taigi susitarimų dvasia buvo daugiau negu konservatyvi: faktiškai tai mėginimas laikrodžio rodyklę pasukti atgal. Susitarimo tikslas – neleisti pasikeisti pasauliui, kuriame kaitos jėgas pavyko sulaikyti tik vargais negalais. [...] Riba tarp pasikeitimų ir stagnacijos buvo tokia neryški, kad nugalėtojams kėlė siaubą net menkiausia nuolaida. Su įtarimu buvo žiūrima net į ribotas, nuosaikias reformas.

Šaltinis B (Iš Henry Kissinger veikalo „Diplomatija“)

Sukurti visuotinę galių pusiausvyrą pasirodė gana paprasta. [...] Kadangi tautų apsisprendimo idėja dar nebuvo gimusi, jiems nėmaž nerūpėjo iš Napoleono atkovotose teritorijose išskirti tautiškai vientisas valstybes. Austrija buvo sustiprinta Italijos, Prūsija – Vokietijos sąskaita. Olandijos respublika gavo Austrijos Nyderlandus (didžiumą dabartinės Belgijos). Prancūzija neteko visų užkariautų žemių ir grįžo už ikirevoliucinių „senųjų sienų“. Rusija gavo svarbiausiąją Lenkijos dalį. (Laikydamasi nuostatos neturėti Europos žemyne jokių valdų, Didžioji Britanija pasitenkino Gerosios Vilties kyšuliu Afrikos pietuose.)

[...] Ryšys tarp galių pusiausvyros ir teisėtumu grindžiamo bendrumo atsispindėjo dviejuose dokumentuose: Keturių sąjungos [...] ir Šventosios sąjungos [...]. Šventoji Sąjunga sutelkė konservatyviuosius monarchus kovai su revoliucija, bet kartu įpareigojo juos veikti tik bendromis jėgomis.

Šaltinis C (Europa po Vienos kongreso)

Šaltinis C.
Šaltinis C.