Šaltiniai

Į 41–48 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.

Šaltinis A (Iš istorijos chrestomatijos)

Rojus yra tolimiausiuose rytuose. Ten auga gėrio ir blogio medis. Tas medis iš teisybės yra matomas ir apčiuopiamas, kaip ir kiekvienas medis.

Žemė skrituliu vadinama dėl savo apskritos formos, nes ji panaši į ratą. Iš visų pusių ją skalauja vandenys ir dalija į tris dalis, t. y. į Aziją, Europą ir Afriką. Viena dalis, Azija, sudaro pusę pasaulio, Europa ir Afrika – kitą pusę. Jas skiria Viduržemio jūra.

Šaltinis B (Iš M. Koperniko knygos „Apie dangaus sferų sukimąsi“)

Nėra abejonės, kad, pasklidus žiniai apie naujas šio kūrinio hipotezes, kai kurie mokslininkai labai nepatenkinti tuo, kad šiame kūrinyje Žemė vaizduojama kaip judanti, o Saulė kaip nejudanti ir esanti Visatos centre ir kad, jų nuomone, nereikia griauti mokslo, nuo seno stovinčio ant tikrųjų pamatų [...]. Turint galvoje, kad dangaus kūnai yra nepaprastai toli, sunku įsivaizduoti, kad jie galėtų padaryti tokį neaprėpiamą ratą per 24 valandas. Ir dėl to: kodėl būtent Visata turi suktis apie niekingai mažą Žemę?

Šaltinis C (Iš Žano Ibelino knygos)

Jei kas nors [...] stoja aukščiausiojo karalystės senjoro vasalinėn priklausomybėn, jis turi atsiklaupti prieš jį ir tarti jam: „Sire [...] aš tampu jūsų artimiausiu vasalu už tokį ir tokį feodą.“ [...] Niekas negali pripažinti daugiau kaip vienos artimos vasalinės priklausomybės. [...] Tarp senjoro ir vasalo nėra nieko, išskyrus ištikimybę, ir šią ištikimybę jie turi kruopščiai ir abipusiai saugoti. Vasalai turi atlikti savo senjorui tarnybą, jo iškviesti, raiti ir apsiginklavę visose karalystės vietose.

Šaltinis D (Iš A. Smito veikalo)

Tuo tarpu, kai bet kokia ideologinė sistema yra visiškai arba su išlygomis atmetama, įsitvirtina aiški ir paprasta prigimties laisvės sistema. Kiekvienam žmogui tol, kol jis nepažeidžia teisingumo įstatymų, paliekama visiška laisvė savaip siekti užsibrėžto tikslo ir savo veikla bei kapitalu konkuruoti su bet kurio kito žmogaus ar grupės žmonių veikla ar kapitalu. [...] Kiekvienai tautai, prekiaujančiai su kitomis tautomis, yra svarbu kuo pigiau nupirkti ir kuo brangiau parduoti. Tikėtina, kad ji galės pirkti pigiai, jei užtikrinusi didesnę prekybos laisvę paskatins visas valstybes gabenti į savo šalį reikalingas prekes, ir dėl tos pačios priežasties tikėtina, kad ji galės parduoti brangiai, jei jos rinką užplūs daugiau prekių.