Šaltiniai

Į 40–48 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.

Šaltinis A (Iš Frankų metraštininko Grigaliaus Turiečio veikalo).
Kai abi kariuomenės stojo į mūšį, prasidėjo baisios skerdynės, ir Chlodvigo kariams kilo pavojus [...]. Tai matydamas Chlodvigas [...] prabilo: „Jėzau Kristau, sako, kad Tu teiki pagalbą ištiktiems nelaimės, atneši pergalę tiems, kurie tiki Tavimi. [...] Jei padėsi man dabar įveikti priešus [...], tai įtikėsiu Tave ir pasikrikštysiu dėl Tavęs. Aš šaukiausi savo dievų, bet pasirodė, kad jie net nesirengia man padėti [...]. Ir vos tik jis tai ištarė, alemanai apsisuko ir ėmė bėgti. [...] Karalienei jis papasakojo, kaip šaukėsi Kristaus ir kaip iškovojo pergalę. Tada karalienė slapta pakvietė Reimso vyskupą šventąjį Remigijų [...]. Karalius pareikalavo, kad vyskupas pirmiausia pakrikštytų jį. [...] Taigi karalius išpažino visagalį Dievą, Švenčiausiąją trejybę, pasikrikštijo Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu [...]. O iš jo kariuomenės buvo pakrikštyta daugiau kaip trys tūkstančiai.

Šaltinis B (Iš vadovėlio „Pasaulio ir Lietuvos istorija VI–XVIII amžiai“).
496 m. apsikrikštijo didžiausios Vakarų Europoje frankų valstybės valdovas Chlodvigas. [...] Iš Frankų imperijos krikščionybė plito į kaimynines šalis. X a. pab. – XI a. krikščioniškomis šalimis tapo Danija, Norvegija, Švedija, Islandija, Vengrija. [...] Krikščioniškų šalių valdovai vertė krikštytis savo pavaldinius. [...] Daugiausia skleidžiant krikščionybę nuveikė misionieriai. [...] VI–VII a. dabartinės Vokietijos ir Prancūzijos teritorijoje apaštalavo apie tris šimtus misionierių. [...] Bažnyčia XI–XII a. buvo galingiausia ir įtakingiausia viduramžių jėga. [...] Popiežiai karūnuodavo karalius. Popiežiui nusileido ir jo viršenybę pripažino Prancūzijos, Anglijos, Švedijos, Danijos karaliai, Vokietijos imperatoriai.

Šaltinis C (Iš Martyno Liuterio tezių).
Popiežius nenori ir negali atleisti nuo tų bausmių, kurias jis paskyrė arba savo sprendimu, arba remdamasis Bažnyčios nuostatomis. [...] Kiekvienam krikščioniui, kuris nuoširdžiai atgailauja dėl savo nuodėmės, ir be indulgencijos bus visiškai dovanota bausmė ir atleistos kaltės. [...] Tačiau jokiu būdu negalima nuvertinti popiežiaus suteikiamos užuojautos ir atleidimo, nes tai, kaip minėta, yra Dievo atleidimo ženklas. [...] Tikrasis Bažnyčios lobis yra švenčiausioji Evangelija, pasakojanti apie Dievo Didybę ir Malonę.

Šaltinis D (Iš Tridento Tikėjimo išpažinimo).
Aš priimu ir gerai suvokiu Apaštalų bei Bažnyčios tradicijas bei kitus Bažnyčios papročius ir įstatymus. Taip pat aš pripažįstu Šventąjį Raštą, kaip jį pateikė ir pateikia šventoji Motina Bažnyčia. Ji priima sprendimus dėl šventųjų raštų prasmės aiškinimo. Niekuomet aš nesuvoksiu ir neaiškinsiu jų kitaip, nei buvo vieningai nutarta Bažnyčios Tėvų. [...] Taip pat aš sakau, kad Kristus įgaliojo Bažnyčią teikti atlaidus ir kad naudojimasis jais teikia krikščionims didelę palaimą. Aš pripažįstu […] apaštalinę Romos Bažnyčią kaip visų Bažnyčių motiną; aš pažadu ir prisiekiu paklusti Romos popiežiui – šv. Petro bei apaštalų įpėdiniui bei Kristaus vietininkui.