Šaltiniai

Į 39-50 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C, D, E ir F.

ŠALTINIS A. Iš 1182 m. Reimso arkivyskupo suteiktos Bomono miestui chartijos

2. Leidžiama visiems jums ir visiems kitiems, ten gyvenantiems, pirkti ir parduoti viską [...] nemokant mokesčių už vyną ir prekybos mokesčių.

9. Šiame mieste, visiems jums sutinkant, bus paskirti prisiekusieji; taip pat meras [...]. Tačiau ir meras, ir prisiekusieji eis savo pareigas ilgiau kaip metus, tik visiems sutikus [...].

48. Jeigu kas pasislėps už miesto sienų dėl kokio nusikaltimo, išskyrus vagystę ir žmogžudystę, jį globos miesto bendruomenė ir laikys ten tol, kol jam bus paskirtas kitas prieglobstis [...].

55. Iš visų baudų, kurias mes ir mūsų įpėdiniai, Reimso arkivyskupai, imsime iš Bomono miesto, miestiečiai gaus pusę miesto įtvirtinimų priežiūrai [...].

ŠALTINIS B. Iš 1345 m. Londono audėjų cecho taisyklių

X. Ir jeigu bus aptiktas audeklas, pagamintas iš šiurkščių baltų vilnonių verpalų ir skirtas pardavimui, meras gaus pusę markės kaip baudą už taisyklių pažeidimą.

XIII. Ir nė vienas audėjas nepriims mokinio trumpesniam kaip septynerių metų laikotarpiui, ir, be to, už tam tikrą pinigų sumą, dėl kurios meistras susitarė su mokiniu; ir tas susitarimas turi būti užregistruotas teisme.

XIV. Niekas iš pašalinių (ne miestiečių) negaus teisės laikyti dirbtuvės, jeigu jis ne audėjas ir ne žmogus, išmanantis savo amatą [...].

XXIV. Ir [...] leidžiama bei pageidaujama, kad audėjai turėtų savo teismą, kurį jie privalo turėti [...].

ŠALTINIS C. Tangermiundės miesto rotušė (XV a. )

Šaltinis C
Šaltinis C

ŠALTINIS D. Vario raižinys

J. Vimfelingas liudija: „1440 m. […] Johanas Gutenbergas iš Strasburgo išrado naują rašto būdą […].“
J. Vimfelingas liudija: „1440 m. […] Johanas Gutenbergas iš Strasburgo išrado naują rašto būdą […].“

ŠALTINIS E. Iš John W. Baldwin veikalo „Viduramžių kultūra“

Mokslininkai suplaukė iš skirtingomis kalbomis kalbančių kraštų, tačiau dėstomoji kalba buvo [viena]. Jei kada ir egzistavo universali rašto respublika, tai tik Viduramžių mokyklose. Bet vietos miestiečiams šie mokslininkai buvo užsieniečiai be juridinių teisių, priklausė nuo žemės savininkų, krautuvininkų ir net policijos malonės. Dėstytojams ir studentams reikėjo abipusės apsaugos. [...] Gildijų sistema buvo pritaikyta XIII a. universitetuose. [...] Viduramžių supratimu, universitetas visada buvo ne vieta, o žmonių grupė. [...] Kadangi kiekvienas mokymasis prasidėdavo nuo praeities autoritetų, svarbiausia buvo skaityti ir perprasti autoritetingą tekstą. Skaitymo terminas reiškė ir autoriteto skaitymą, ir jo viešą komentavimą [...].

ŠALTINIS F. Iš Leonardo Benevolo veikalo „Europos miesto istorija“

Miestai tapo specializuotais smulkios veiklos centrais ir nebuvo pavaldūs centrinei politinei vald?žai [...]. Kiekvienas miestas – ar esantis mažame nuošaliame žemdirbystės rajone, ar visiškai nepriklausomas kaip Venecija, – užsiimdavo pačia įvairiausia prekybine, pramonine, finansine ir kultūrine veikla ir varžėsi tarpusavyje ne tik žemyne, bet ir pasaulyje. [...] Šis ryžtas [...] tvarkyti savo reikalus, nebūdingas arabų ir Rytų pasauliams, yra Europos miestų savitumo ir gyvybingumo versmė, formavusi Europos civilizaciją [...].