Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 55
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Šachas

(pers. šah – valdovas, karalius), monarcho titulas nuo Sasanidų dinastijos (224-651) laikų Persijoje ir kai kuriose kitose musulmonų šalyse – Afganistane, musulmonų valdomose Centr. ir P. Azijos valstybėse, tarp jų ir Indijos kunigaikštystėse.

Šachinšachas

(pers. šah-in-šah – karalių karalius), Persijos (Irano) monarchų titulas. Pirmasis III a. taip tituluotis pradėjo Sasanidas Šapūras I.

Šalkauskis Stasys

St. Šalkauskis
St. Šalkauskis
(1886-1941), filosofas, pedagogas. Vienas žymiausių XX a. lietuvių filosofų.

Šaltasis karas

Europa šaltojo karo metais
Europa šaltojo karo metais
politinė įtampa tarp SSRS ir Vakarų valstybių, atsiradusi II pasaulinio karo pabaigoje. Jo pradžia laikoma 1946 m. kovo 5 d. V. Čerčilio pasakyta kalba Fultone, teigianti, kad ant Rytų Europos nusileido „geležinė uždanga“. Reiškėsi įvairiomis formomis: ekonominiu ir politiniu spaudimu, karinių bei politinių blokų kūrimu, šnipinėjimu ir kt. Baigėsi suirus SSRS. Simboline Šaltojo karo pabaiga laikomas Berlyno sienos nugriovimas 1990 m. spalio mėn.

Šaltyšius

Mažojoje Lietuvoje – kaimo steigėjas. Vadovavo valstiečių savivaldai ir teismui, prižiūrėjo lažą atliekančius valstiečius.

Šapoka Adolfas

(1906-1961), istorikas, istorijos mokslų daktaras (1932). Populiaraus apibendrinamojo veikalo „Lietuvos istorija“ (1936) vienas autorių ir redaktorius.

Šariatas

(tiurk. seriat – tikrasis kelias į tikslą), islamo klasikinė religinė teisė – nekodifikuotų teisinių normų, musulmonų elgesio principų ir taisyklių, religinio gyvenimo ir poelgių visuma. Reguliuoja išorines žmonių santykių su Alachu, arba kulto, taisykles žmonių tarpusavio santykių formas ir numato bausmes už jų pažeidimus.

Šatrijos Ragana

(tikr. Pečkauskaitė Marija; 1877-1930), rašytoja. Lyrinės psichologinės prozos lietuvių literatūroje pradininkė. Parašė apsakymų („Iš daktaro pasakojimų“, 1904, „Į šviesą“, 1908, „Sulaukė“, 1906 ir kt.), apysakas „Viktutė“ (1903), „Vincas Stonis“ (1906), „Sename dvare“ (1922).

Šaulys Jurgis

J. Šaulys
J. Šaulys
(1879-1948), Lietuvos valstybės veikėjas, diplomatas. Lietuvos demokratų partijos vienas organizatorių. Vasario 16-osios akto signataras.

Šaulių sąjunga

(Lietuvos šaulių sąjunga), sukarinta visuomeninė organizacija, veikusi 1919-1940 m.

Šeichas

(arab. šajkh – senis, išminčius), musulmonų pagarbus titulas, dažniausiai taikomas religiniams autoritetams (teologams, religinių disciplinų mokytojams), taip pat – itin pamaldiems žmonėms.

Šeimyna

priklausomi žmonės, aptarnaujantys feodalų namų ūkį. Lietuvoje XIII-XIV a. buvo tik nelaisvieji, paveldėti iš patriarchalinės vergovės. Dalis kunigaikščiams tarnaujančių šeiminykščių ilgainiui tapo svarbiais pareigūnais ir patys tapo feodalais.

Šeinius Ignas

(tikr. Jurkūnas; 1889-1959), lietuvių rašytojas impresionistas. 1919-1927 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėse Danijoje, Suomijoje, Švedijoje.

Šelio epocha

(Abevilio epocha), antrasis senojo akmens amžiaus laikotarpis (nuo 600.000-550.000 iki 430.000-400.000 m. pr. Kr.).

Šernius Martynas

(1849-1908), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas, publicistas. 1878-1904 m. laikraščio „Lietuviška ceitunga“ redaktorius, iki 1894 m. leidėjas. Leido lietuviškus kalendorius, vertė protestantų knygas. Dalyvavo lietuvių literatūros draugijos Tilžėje veikloje. Rėmė žurnalo „Aušra“ leidimą.

Šešių dienų karas

(arabai jį vadina Birželio karu), Egipto, Jordanijos ir Sirijos karas su Izraeliu 1967 m. birželio 5-10 d. Vienas arabų-Izraelio karų.

Ševaljė

(pranc. chevalier – riteris, kavalierius), dvarininko titulas feodalinėje Prancūzijoje.

Ševardnadzė Eduardas

shevarnadze.jpg
E. Ševardnadzė
(1928-2014), Gruzijos valstybės vadovas, 1995-2004 m. – prezidentas.

Ši Huangdi

(Shi Huangdi, Shih Huang-ti; 259-210 pr. Kr.), pirmasis Kinijos imperatorius (221-210 pr. Kr.). Cinų dinastijos (221-206 pr. Kr.) pradininkas.

Šiaulių ekonomija

XVI a. pab.-XVIII a. pab. didžiausia LDK valstybinė žemės valda. Jai priklausė dab. Joniškio rajonas, didžioji Šiaulių rajono dalis, Pakruojo ir Radviliškio rajonų vakarinės dalys. Įsteigta 1589 m.

Šiaulių žemė

(Saulės žemė), istorinė baltų žemė Dubysos aukštupio baseine. Vardas Saulė (neaišku, ar tai gyvenvietė, ar teritorija) pirmą kartą minimas aprašant 1236 m. Saulės mūšį. Žemė pirmą kartą minima 1254 m., o paskutinį – 1358 m. XIV a. II pusėje dėl Livonijos puolimų virto dykra. XV a. vėl apsigyveno lietuviai.

Šiaurės karas

Rusijos ir Švedijos karas 1700-1721 m. dėl Baltijos ir jos pakraščių.

Šiaurės vakarų kraštas

Rusijos imperijos administracinis vienetas XIX a.-XX a. pr., apėmęs Gardino, Kauno, Minsko, Mogiliovo, Vilniaus ir Vitebsko gubernijas, t.y. buvusias LDK žemes. Gardino, Kauno, Vilniaus gubernijos 1850 m. dar buvo sujungtos į Vilniaus generalgubernatoriją.

Šiaurės Vokietijos sąjunga

po pergalingų karų prieš Daniją (1864) ir Austriją (1866) Prūsijos 1867 m. sukurta šiaurinių Vokietijos kunigaikštysčių sąjunga.

Šiitai

(arab. ši'at – partija, grupuotė), vienos iš dviejų pagrindinių islamo krypčių nariai.

Šilingas Stasys

St. Šilingas
St. Šilingas
(1885-1962), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Teisininkas. 1918-1920 m. Lietuvos Tarybos narys, kurį laiką jos pirmininkas. Organizavo Lietuvos Respublikos kariuomenę. Dalyvavo 1926 m. valstybės perversme. 1926-1928 m. ir 1934-1938 m. buvo teisingumo ministras. 1941-1961 m. praleido tremtyje.

Šilko kelias

karavanų kelių, jungusių Kiniją, Centr. Aziją ir Levantą (dab. Sirijos, Libano, Izraelio, Jordanijos teritorijos), pavadinimas iki XVI a.

Šiluva

miestelis Raseinių rajone, 8 km į pietus nuo Tytuvėnų. 1987 m. turėjo 867 gyventojus. Nuo XV a. pr. minimas kaip kaimas, o 1517 m. jau vadinamas miesteliu. XVIII a. pabaigoje čia pradėti rengti dideli atlaidai ir Šiluva tapo viena iš svarbiausių katalikų maldininkų rinkimosi vietų Lietuvoje.

Šimėnas Albertas

(g. 1950), Lietuvos valstybės veikėjas. 1991 m. sausio mėnesį buvo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. 1991-1992 m. – Ekonomikos ministras. Parašė straipsnių ekonomikos klausimais, knygą „Ekonomikos reforma Lietuvoje“ (1996).

Šimkus Stasys

(1887-1943), kompozitorius, dirigentas.

Šimonis Kazys

(1887-1978), dailininkas tapytojas. Surengė daug parodų Lietuvoje ir užsienyje. Nutapė kompozicijų („Troškulys“, 1926, „Į kosmosą“, 1958, „Brėkštantis rytas“, 1968 ir kt.), peizažų, portretų, natiurmortų, knygų iliustracijų. Išleido atsiminimų knygą „Gyvenimo nuotrupos“ (1959).

Šimtametis karas

karas, 1337-1453 m. vykęs tarp Anglijos ir Prancūzijos. Kovota dėl Prancūzijos žemių (Normandijos, Anžu, Flandrijos ir Akvitanijos).

Šimtas dienų

Prancūzijos imperatoriaus Napoleono I antrasis valdymo laikotarpis nuo 1815 m. kovo 20 d. iki birželio 22 d.

Škirpa Kazys

K. Škirpa
K. Škirpa
(1895-1979), lietuvių karinis ir visuomenės veikėjas, diplomatas. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą Berlyne organizavo Lietuvių aktyvistų frontą (LAF). Rengė 1941 m. Birželio sukilimą.

Šlėkta

(lenk. szlachta), Lenkijos ir Lietuvos bajorų luomas; Lietuvos bajorai ėmė vadintis šlėktomis po 1413 m. Horodlės unijos, kai gavo Lenkijos bajorų herbus.

Šleževičius Adolfas

(g. 1948), Lietuvos valstybės veikėjas. 1993-1996 m. – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas. Parašė straipsnių, monografijų agrarinės ekonomikos klausimais.

Šlyfeno planas

Vokietijos generalinio štabo viršininko A. fon Šlyfeno parengtas karo dviem frontais su Prancūzija ir Rusija planas. Pradėtas vykdyti 1914 m. rugpjūčio 1 d.

Šlymanas Heinrichas

H. Šlymanas
H. Šlymanas
(Heinrich Schliemann; 1822-1890), vokiečių pirklys ir archeologas. Homero aprašyto Trojos miesto atradėjas.

Šlioceris Augustas Liudvikas

(1735-1809), vokiečių istorikas. „Visuotinės Skandinavijos istorijos“ (1771) autorius. Normanistinės teorijos pradininkas, įrodinėjantis, kad Kijevo Rusios valstybę įkūrė normanai (variagai).

Šliūpas Jonas

J. Šliūpas
J. Šliūpas
(1861-1944), visuomenės veikėjas, publicistas, medicinos daktaras. Prisidėjo prie žurnalo „Aušra“ steigimo, kurį laiką buvo jo redaktorius.