Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 55
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Šovinizmas

kraštutinis nacionalizmas. Teigia, kad tam tikra tauta yra išskirtinė, geresnė už kitas, skatina tautų priešiškumą.

Štathalteris

(vok. Staatthalter – vietininkas, valdytojas), kai kuriose V. Europos valstybėse (Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose) XV-XX a. pareigūnas, vyriausybės vardu valdęs tam tikrą teritoriją. Pvz., Ispanijos karaliaus vardu administravo Nyderlandus.

Šubravcai

(lenk. szubrawcy – nenaudėliai), liberalių nuostatų Vilniuje įkurta Lietuvos inteligentų draugija, veikusi 1817-1822 m. Satyriniu spaudos žodžiu kovojo su visuomenės prietarais ir ydomis, pasenusiais papročiais. Savo sueigų ceremonialu šubravcai parodijavo masonų ložes.

Šuiskis Vasilijus

(1552-1612), Rusijos caras (1606-1610).

Šukinės-duobelinės keramikos kultūra

Rytų Europos miškingosios zonos V-II t-mečio pr. Kr. pr. archeologinė kultūra. Šiaurėje apėmė Kareliją ir iš dalies Kolos pusiasalį, šiaurės rytuose siekė Uralą, pietryčiuose – Karnos baseiną, pietuose tęsėsi iki Šiaurės rytų Ukrainos, vakaruose ribojosi su Narvos ir Nemuno kultūromis.

Šumano deklaracija

(Šumano planas), Vak. Europos šalių anglių, geležies rūdos ir plieno pramonės integracijos programa, kurią pasiūlė Prancūzijos užsienio reikalų ministras R. Šumanas. Pagal šį planą 1951 m. Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Italija, Prancūzija ir VFR įkūrė Europos anglių ir plieno susivienijimą, kuris davė pradžią visos Europos vienijimuisi, dabartinei Europos Sąjungai.

Šumauskas Motiejus

(1905-1982), sovietinis valstybės veikėjas. 1956-1967 m. LSSR Ministrų tarybos pirmininkas. 1967-1975 m. LSSR Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas.

Šv. Jonų bažnyčia

Vilniaus universiteto dalis. Halinio tipo bažnyčia su 7 koplyčiomis prie šoninių navų.

Švarnas

(mirė 1269), Haličo kunigaikštis, kunigaikščio Danijilo Haličiečio sūnus.

Šventoji Romos imperija

Šventoji Romos imperija X a.
Šventoji Romos imperija X a.
(nuo XV a. pabaigos – Šventoji vokiečių tautos Romos imperija), Europos valstybinis junginys, gyvavęs 962-1806 metais. Įėjo Vokietija (galingiausia imperijos šalis), šiaurinė ir vidurinė Italijos dalis, Čekija, Burgundijos karalystė, Nyderlandai, Šveicarija ir kitos žemės.

Šventoji sąjunga

Paryžiuje 1815 m. Austrijos, Prūsijos ir Rusijos sudaryta sutartis Vienos kongrese nustatytai tarptautinei tvarkai palaikyti. Vėliau prie jos prisijungė visos Europos valstybės (įskaitant Prancūziją), išskyrus D. Britaniją ir Turkiją. Sąjunga sankcionavo ginkluotas intervencijas tautiniams ir demokratiniams judėjimams nuslopinti. Suiro dėl prieštaravimų tarp valstybių narių.

Šventosios uostas

Lietuvos pajūrio uostas prie Šventosios upės žiočių 34 km į šiaurę nuo Klaipėdos uosto, 12,5 km nuo Palangos. Žinomas jau nuo senovės.

Šviečiamoji epocha

(Apšvietos epocha) Europos visuomeninės minties ir kultūros kryptis, kilusi XVII a. pabaigoje. Labiausiai buvo paplitusi XVIII a. Švietimas buvo priešiškas feodalinei santvarkai, luominiam susiskaldymui, religiniam fanatizmui, scholastinei filosofijai. Reiškė naujai susiformavusios buržuazijos pasaulėžiūrą. Jai būdingas racionalizmas, tikėjimas mokslo, proto galia, siekimas pažinti ir pertvarkyti pasaulį, plėsti visuomenės švietimą.

Šviečiamoji filosofija

Švietimo epochos filosofija, atsiradusi XVII a. pabaigoje Vakarų Europoje ir plitusi iki XVIII a. pradžios. Rėmėsi Renesanso epochos ir XVII a. filosofijos tradicijomis, kritikavo vidurinių amžių scholastinę filosofiją.

Švitrigaila

(apie 1370-1452), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos, Tverės kunigaikštytės, sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1430-1432).