Žodynas

(lot. associatio – sujungimas), laisvai susikūrusi organizuota valstybės piliečių grupė (pvz., profesinė sąjunga), siekianti norima linkme paveikti vyriausybės politiką.

(268-232 pr. Kr.), vienas žymiausių Maurijų dinastijos sen. Indijos valdovų.

XIV a. pab.-XVII a. pr. LDK didikų giminė.

1392 m. Astravos dvare, netoli Lydos (dab. Baltarusija), sudaryta sutartis tarp Jogailos ir Vytauto, kuria buvo baigtos tarpusavio kovos.

(gr. astrolabion iš astron – žvaigždė + labē – griebimas), kampomatis dangaus šviesulių aukščiui nustatyti.

(gr. astrologia iš astron – žvaigždė + logos – mokslas), su astronomija glaudžiai susijęs mokymas apie žvaigždžių ir planetų išsidėstymo bei įvykių žmogaus ir visuomenės gyvenime ryšius, jais pagrįstas pranašystes.

(gr. astros – žvaigždė + nomos – dėsnis), mokslas, tiriantis kosminių kūnų, jų sistemų, visatos materijos fizinį būvį ir cheminę sandarą, padėtį ir judėjimą erdvėje, susidarymą ir raidą.

(gr. Sardanalpalas, VII a. pr. Kr.), paskutinis žymus Asirijos Sargonidų dinastijos karalius (669-627 m. pr. Kr.).

(IX a. pr. Kr.), Asirijos karalius 884-854 m. pr. Kr.

(apie 1502-1533), tryliktasis ir paskutinysis Inkų imperijos valdovas, valdęs nuo 1525 m.

1. ginkluoto būrio vadas;
2. aukščiausias kazokų kariuomenės vadas; kazokų administracinio teritorinio vieneto viršininkas; kazokų kariuomenės padalinio vadas.

(pranc. attache – pritvirtintas), diplomatinės atstovybės kurios nors srities specialistas (karo atašė, prekybos atašė, kultūros atašė). Žemiausias diplomatinis rangas.

(tikr. Mustafa Kemalis; turk. Ataturk – turkų tėvas; dar vadinamas Mustafa Kemal Paša; 1881-1938), Turkijos Respublikos įkūrėjas ir pirmasis prezidentas (1923-1938).

Lietuvių katalikų moksleivių ateitininkų sąjunga. Lietuvos katalikų bažnyčios ir Krikščionių demokratų partijos globojama Lietuvos jaunimo sąjunga,veikusi 1911-1940 m.

dievo egzistavimo nepripažinimas, neigimas, religijos kritika.

(gr. Athēna), graikų mitologijoje – išminties, strategijos ir karo deivė.

200 graikų miestų sąjunga 478 m. pr. Kr., įkurta po Salamino mūšio, siekiant išlaisvinti M. Azijos graikų miestus nuo persų ir sukurti efektyvią gynybą nuo jų puldinėjimų.

(lot. Attila), klajoklių hunų karo vadas 434-453.

(gr. Atlas), titano sūnus, Prometėjo ir Epimetėjo brolis. Už bausmę, kad kovojo prieš dievus, turėjo laikyti dangaus skliautą.

(gr. Atlantis), sala, aprašyta Platono dialoguose „Timajas“ ir „Kritijas“, remiantis Solonu. Pasak padavimo, ten gyvenusi atlantų tauta pasiekė aukščiausią civilizacijos lygį. Tačiau visuomenei išsigimus, sala buvo paskandinta.

trečiasis holoceno klimato periodas (6000-3000 pr. Kr.).

1941 m. rugpjūčio 14 d. JAV ir D. Britanijos susitarimas, kuriame buvo išdėstyti karo su „ašies“ valstybėmis tikslai ir suformuluoti pokario valstybių tarpusavio santykių principai. Šis dokumentas atspindėjo II pasaulinio karo pradžioje užgrobtų valstybių siekius susigrąžinti nepriklausomybę. Vėliau prie jo prisijungė ir kitos valstybės, tarp jų ir SSRS.

tokie agrariniai santykiai, kai valstiečiai už sklypus, nuomojamus iš žemvaldžio, už jo gautas paskolas, miško medžiagą ar sėklą savo inventoriumi įdirbdavo to žemvaldžio žemę.

žr. Abiejų Tautų Respublika.

(išvestinė kompetencija), valdžios institucijų visumos turinys, kurį sudaro aiškiai ir tiksliai nurodytos teisės ir pareigos, vieno valdžios organo ar pareigūno pavedamos atlikti kitam valdžios organui ar pareigūnui.

(lot. atrium):
1. pusiau dengtas vidinis kiemas – svarbiausioji reprezentacinė sen. romėnų gyvenamojo namo dalis, kur telkėsi šeimynos gyvenimas (etruskų ir italikų laikais toje vietoje buvo židinys ir aukuras);
2. ankstyvosios krikščionybės ir Italijos viduramžių architektūroje priešais bazilikos fasadą įrengtas kiemas, iš visų pusių apjuostas kolonų portikais.

apibendrinantis sovietinės SSRS visuomenės liberalių permainų, vykusių po J. Stalino mirties daugiausia kultūros sferoje, apibūdinimas.

viešas kreipimasis į gyventojus, dažniausiai raštu.

(ekskomunika, anatema), bažnytinės bausmės forma, kai bažnytinės bendruomenės narys laikinai iš jos pašalinamas ir netenka kai kurių teisių, privilegijų, dvasinių gėrybių.

(tekstuose – „atvirų durų“ politika), atskirų valstybių įtakos zonų ir nuomojamų teritorijų panaikinimas Kinijoje. 1922 m. JAV, D. Britanija, Kinija, Prancūzija, Japonija, Olandija ir Portugalija pasirašė sutartį dėl politikos principų Kinijos atžvilgiu. Kinija tapo atvira visoms valstybėms.