Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 257
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Astravo sutartis

Astravo sutarties aktas
Astravo sutarties aktas
1392 m. Astravo dvare, netoli Lydos (dab. Baltarusija), sudaryta sutartis tarp Jogailos ir Vytauto, kuria buvo baigtos tarpusavio kovos.

Astroliabija

(gr. astrolabionastron – žvaigždė + labē – griebimas), kampomatis dangaus šviesulių aukščiui nustatyti.

Astrologija

(gr. astrologiaastron – žvaigždė + logos – mokslas), su astronomija glaudžiai susijęs mokymas apie žvaigždžių ir planetų išsidėstymo bei įvykių žmogaus ir visuomenės gyvenime ryšius, jais pagrįstas pranašystes.

Astronomija

(gr. astros – žvaigždė + nomos – dėsnis), mokslas, tiriantis kosminių kūnų, jų sistemų, visatos materijos fizinį būvį ir cheminę sandarą, padėtį ir judėjimą erdvėje, susidarymą ir raidą.

Ašelio epocha

trečiasis senojo akmens amžiaus laikotarpis, datuojamas 430.000-400.000-150.000-100.000 m. pr. Kr. Pavadinimas kilęs nuo Ašelio (Saint-Acheul) vietovės netoli Amjeno Prancūzijoje.

Ašies valstybės

Vokietija ir Italija, 1936 m. spalio 25 d. pasirašę susitarimą, pavadintą „Berlyno-Romos ašis“, kuriame susitarė dėl pagalbos teikimo Ispanijos maištininkams, vadovaujamiems gen. F. Franko. Be to, pasidalino Europą įtakos sferomis: Vokietijai atiteko Rytų Europa į šiaurę nuo Dunojaus, Italijai – Europos dalis į pietus nuo Dunojaus (Balkanai). Vėliau prisijungė Japonija.

Ašoka

(268-232 pr. Kr.), vienas žymiausių Maurijų dinastijos sen. Indijos valdovų.

Ašurbanipalas

Ashurbanipalas
Ashurbanipalas
(gr. Sardanalpalas, VII a. pr. Kr.), paskutinis žymus Asirijos Sargonidų dinastijos karalius (669-627 m. pr. Kr.).

Ašurnasirapalas II
(IX a. pr. Kr.), Asirijos karalius 884-854 m. pr. Kr.

Atahualpa

(apie 1502-1533), tryliktasis ir paskutinysis Inkų imperijos valdovas, valdęs nuo 1525 m.

Atamanas

1. ginkluoto būrio vadas;
2. aukščiausias kazokų kariuomenės vadas; kazokų administracinio teritorinio vieneto viršininkas; kazokų kariuomenės padalinio vadas.

Atašė

(pranc. attache – pritvirtintas), diplomatinės atstovybės kurios nors srities specialistas (karo atašė, prekybos atašė, kultūros atašė). Žemiausias diplomatinis rangas.

Atatiurkas

Atatiurkas
Atatiurkas
(tikr. Mustafa Kemalis; turk. Ataturk – turkų tėvas; dar vadinamas Mustafa Kemal Paša; 1881-1938), Turkijos Respublikos įkūrėjas ir pirmasis prezidentas (1923-1938).

Ateitininkai

Lietuvių katalikų moksleivių ateitininkų sąjunga. Lietuvos katalikų bažnyčios ir Krikščionių demokratų partijos globojama Lietuvos jaunimo sąjunga,veikusi 1911-1940 m.

Ateizmas

dievo egzistavimo nepripažinimas, neigimas, religijos kritika.

Atėnė

(gr. Athēna), graikų mitologijoje – išminties, strategijos ir karo deivė.

Atėnų jūrų sąjunga

200 graikų miestų sąjunga 478 m. pr. Kr., įkurta po Salamino mūšio, siekiant išlaisvinti M. Azijos graikų miestus nuo persų ir sukurti efektyvią gynybą nuo jų puldinėjimų.

Atila

(lot. Attila), klajoklių hunų karo vadas 434-453.

Atlantas

(gr. Atlas), titano sūnus, Prometėjo ir Epimetėjo brolis. Už bausmę, kad kovojo prieš dievus, turėjo laikyti dangaus skliautą.

Atlantida

(gr. Atlantis), sala, aprašyta Platono dialoguose „Timajas“ ir „Kritijas“, remiantis Solonu. Pasak padavimo, ten gyvenusi atlantų tauta pasiekė aukščiausią civilizacijos lygį. Tačiau visuomenei išsigimus, sala buvo paskandinta.

Atlantis

trečiasis holoceno klimato periodas (6000-3000 pr. Kr.).

Atlanto chartija

1941 m. rugpjūčio 14 d. JAV ir D. Britanijos susitarimas, kuriame buvo išdėstyti karo su „ašies“ valstybėmis tikslai ir suformuluoti pokario valstybių tarpusavio santykių principai. Šis dokumentas atspindėjo II pasaulinio karo pradžioje užgrobtų valstybių siekius susigrąžinti nepriklausomybę. Vėliau prie jo prisijungė ir kitos valstybės, tarp jų ir SSRS.

Atodirbis

tokie agrariniai santykiai, kai valstiečiai už sklypus, nuomojamus iš žemvaldžio, už jo gautas paskolas, miško medžiagą ar sėklą savo inventoriumi įdirbdavo to žemvaldžio žemę.

ATR

žr. Abiejų Tautų Respublika.

Atributinė kompetencija

(išvestinė kompetencija), valdžios institucijų visumos turinys, kurį sudaro aiškiai ir tiksliai nurodytos teisės ir pareigos, vieno valdžios organo ar pareigūno pavedamos atlikti kitam valdžios organui ar pareigūnui.

Atrijus

(lot. atrium):
1. pusiau dengtas vidinis kiemas – svarbiausioji reprezentacinė sen. romėnų gyvenamojo namo dalis, kur telkėsi šeimynos gyvenimas (etruskų ir italikų laikais toje vietoje buvo židinys ir aukuras);
2. ankstyvosios krikščionybės ir Italijos viduramžių architektūroje priešais bazilikos fasadą įrengtas kiemas, iš visų pusių apjuostas kolonų portikais.

Atsišaukimas

viešas kreipimasis į gyventojus, dažniausiai raštu.

Atskyrimas nuo Bažnyčios

(ekskomunika, anatema), bažnytinės bausmės forma, kai bažnytinės bendruomenės narys laikinai iš jos pašalinamas ir netenka kai kurių teisių, privilegijų, dvasinių gėrybių.

Atšilimas

apibendrinantis sovietinės SSRS visuomenės liberalių permainų, vykusių po J. Stalino mirties daugiausia kultūros sferoje, apibūdinimas.

Atvirų durų politika

(tekstuose – „atvirų durų“ politika), atskirų valstybių įtakos zonų ir nuomojamų teritorijų panaikinimas Kinijoje. 1922 m. JAV, D. Britanija, Kinija, Prancūzija, Japonija, Olandija ir Portugalija pasirašė sutartį dėl politikos principų Kinijos atžvilgiu. Kinija tapo atvira visoms valstybėms.

Auditoriatas

Rusijos imperijoje – 1797-1867 m. aukštesnieji karo teismai. Juose teisė 1863-1864 m. sukilimo dalyvius.

Augsburgo religinė taika

vokiečių žemių imperatoriaus Karolio V ir į protestantizmą perėjusių kunigaikščių sutartis, pasirašyta 1555 m. reichstago nutarimu Augsburge. Žemių valdovams buvo suteikta teisė laisvai rinktis tikėjimą, o jų pavaldiniams galiojo nuostata „Ubi unus dominus, ibi sit religio“. XVII a. pr. šis principas transformavosi į principą „Cuius regio, eius (et) religio“ (kieno valdžia, to (ir) religija).

Augurai

(lot. augures), sen. romėnų žyniai, pagal paukščių skrydį ar gamtos reiškinius (griaustinį, žaibą) pranašavę ateitį. Šios apeigos vadintos auspicijomis ir buvo rengiamos prieš naujų magistratų rinkimus, ruošiantis karui, prieš statant šventyklas.

Augustaitis Pranas

(1893-1941), lietuvių filologas, kultūros istorikas.

Augustas Gajus Oktavijus

O. Augustas
O. Augustas
(lot. Gaius Octavius Augustus; 63-14 pr. Kr.), pirmasis Romos imperatorius (27-14 pr. Kr.).

Augustas II

Augustas II
Augustas II
(Frydrichas Augustas I; 1670-1733), Saksonijos kurfiurstas (nuo 1694) Frydrichas Augustas I, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1697-1704 ir nuo 1709).

Augustas III

(Frydrichas Augustas II; 1696-1763), Saksonijos kurfiurstas (1733) Frydrichas Augustas II, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1733), Augusto II sūnus.

Augustinai

elgetaujančių katalikų vienuolių ordinas. Įkurtas 1243 m. LDK atsirado XV a. pradžioje (Breste, Gardine, vėliau Seredžiuje, Vilniuje, Kaune). XIX a. pabaigoje išnyko.

Augustinas Aurelijus

A. Augustinas
A. Augustinas
(354-430), krikščionių teologas, filosofas ir Bažnyčios mokslo skleidėjas.

Aukaimis

lietuvių pilis Žemaitijoje, Batakių ar Skaudvilės apylinkėse. Minima Dusburgo kronikoje ir kituose XIII-XIV a. šaltiniuose.