Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 257
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Akmens amžius

seniausias ir ilgiausias žmonijos istorijos laikotarpis nuo žmogaus atsiradimo iki pirmųjų metalinių dirbinių atsiradimo (2-1,75 milijonų metų iki IV-II tūkstm. pr. Kr.).

Akreditacija

(lot. accredo – pasitikiu), įgaliojimas būti atstovu užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje.

Akropolis

Atėnų akropolis
Atėnų akropolis
(gr. akropolis – aukštutinis miestas), sen. graikų miesto aukštutinė dalis.

Aksioma

(gr. axiōma), savaime suprantama tiesa, įrodymų nereikalingas teiginys.

Aktas

(lot. actus – poelgis, veiksmas):
1. poelgis ar veiksmas;
2. oficialus dokumentas, fiksuojantis privačių asmenų, valstybės, kelių valstybių ekonomines ir politines sutartis bei sandorius, pvz., teisių perdavimo aktas;
3. dramos veikalo dalis veiksmas;
4. iškilmingas mokymo įstaigos susirinkimas;
5. dailės kūrinys, vaizduojantis nuogą žmogaus figūrą.

Aktyvistas

veiklus politinės, visuomeninės ar ūkinės organizacijos narys.

Akvedukas

(lot. aqua – vanduo + duco – vedu), vandentakio dalis, nutiesta ant atramų per tarpeklį, kelią, upę ar slėnį ir iš tolimų vandens šaltinių švininiais vamzdžiais tiekianti vandenį į miestus.

Akvinietis Tomas

(Thomas Aquinus; 1225-1274), italų scholastas, kurio mokymas iki šiol laikomas oficialiąja Katalikų bažnyčios filosofija.

Alanai

gentys, kilusios iš sarmatų. Pirmaisiais amžiais po Kristaus išplito Šiaurės Kaukaze ir stepėse į šiaurę nuo Juodosios jūros.

Albedinskis Petras

(1826-1883), generolas, Vilniaus generalgubernatorius (1874-1880).

Albertas

Rygos vyskupas (1199-1229).

Albigiečių karai

1209 popiežiaus Inocento III paskelbto kryžiaus žygio prieš Katalikų bažnyčios požiūriu eretinį albigiečių judėjimą sukelti karai, kuriuose žuvo tūkstančiai žmonių. Truko iki 1229 m.

Albionas

senovinis salų, kurios sudaro dabartiną Angliją, Škotiją ir Velsą, pavadinimas, tikriausiai keltų kilmės.

Albrechtas Brandenburgietis

Albrechtas
Albrechtas
(1490-1568), paskutinysis Kryžiuočių ordino didysis magistras (1510-1525), pirmasis Prūsijos kunigaikštis (1525-1568).

Alchemija

(lot. alchemia iš arab. al-kimiya), tariamasis mokslas, siekęs pagaminti „filosofinį akmenį“, paverčiantį paprastuosius metalus tauriaisiais.

Aldona

(apie 1310-1339), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino duktė, Lenkijos karalienė (nuo 1325), Lenkijos karaliaus Kazimiero III žmona. Prieš vedybas 1325 m. pakrikštyta Onos vardu. Šios politinės vedybos sustiprino pirmąją LDK ir Lenkijos karinę sąjungą prieš Kryžiuočių ordiną.

Alea iacta est

(lot. „kauliukas išmestas“), graikų poeto Menandro eilutė, reiškianti – burtai mesti, t.y. nuspręsta. Juos, pasak Svetonijaus, ištarė Cezaris, peržengdamas Rubikoną ir prieš senato valią ginkluotas įsiveržęs į Romą, taip sukeldamas pilietinį karą.

Aleksandras

Aleksandras
Aleksandras
(1460-1506), Lietuvos didysis kunigaikštis (1492-1506) ir Lenkijos karalius (1501-1506), Kazimiero Jogailaičio sūnus.

Aleksandras I

(1777-1825), Rusijos imperatorius (1801-1825).

Aleksandras II

Aleksandras II
Aleksandras II
(1818-1881), Rusijos imperatorius (1855-1881).

Aleksandras III

Aleksandras III
Aleksandras III
(1845-1894), Rusijos imperatorius (1881-1894).

Aleksandras IV

(tikr. – Reinaldas Segnis), Romos popiežius (1254-1261).

Aleksandras Makedonietis

aleksandr.jpg
Al. Makedonietis
(gr. Alexandros Makedonikos, lot. Alexander Magnus; 356-323 pr. Kr.), Makedonijos karalius (336-323 pr. Kr.), Pilypo II ir Epyro kunigaikštytės Olimpijos sūnus.

Aleksandras Neviškis

(1220-1263), Novgorodo kunigaikštis (1236-1251), didžiojo Vladimiro-Suzdalės kunigaikščio Jaroslavo Vsevolodovičiaus sūnus.

Aleksandro privilegija

1492 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro paskelbta privilegija, kurioje jis pakartojo, patvirtino ir išplėtė visas 1447 m. Kazimiero pripažintas bajorų teises ir privilegijas.

Aleksejus Michailovičius

(1629-1676), Rusijos caras (1645-1676).

Aleksejus Petrovičius

(1690-1718), Rusijos caraitis, Petro I sūnus iš pirmosios santuokos.

Alfabetas

(pagal graikų abėcėlės pirmųjų raidžių alfa ir beta pavadinimus), raidynas, gramatiniai simboliai – raidės ar skiemens ženklai – išdėstyti tam tikra seka.

Algininkai

samdyti kariai profesionalai, dažnai svetimšaliai.

Algirdas

(apie 1296-1377), Lietuvos didysis kunigaikštis (1345-1377), Gedimino sūnus.

Aliaskos pardavimas

politinis-prekybinis sandėris, kuriuo 1867 m. iš Rusijos Aliaską nupirko JAV už 7,2 mln. dolerių, t. y. už hektarą sumokėdama mažiau nei po 5 centus.

Aljansas

(pranc. alliance – sąjunga, susivienijimas), tarptautinių organizacijų ar valstybių sąjunga, susivienijimas tam tikrų įsipareigojimų pagrindu. Pvz., Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) šalys dažnai vadinamos Šiaurės Atlanto aljanso valstybėmis.

Aljendė Gosensas Salvadoras

(Salvador Allende Gossens; 1908-1973), Čilės prezidentas (1970-1973). Pirmas pripažintas marksistas, laimėjęs laisvus prezidento rinkimus Lot. Amerikoje.

Alkas

senovės lietuvių religinio kulto vieta. Dažniausiai tai kalneliai, giraitės, pievos, upeliai. Po Lietuvos krikšto alkai buvo naikinami arba juose statomos koplytėlės, kryžiai.

Alkazaras

(isp. alcazar iš arab. al gasr – tvirtovė):
1. musulmoniškuose rytuose – pasaulietinė reprezentacinio pobūdžio rezidencija, statyta miesto centre arba už jo sienų;
2. Ispanijoje – gynybinių mauriškų rūmų pavadinimas; gyvenamosios ir ūkinės patalpos juosė kiemą su portikais.

Alkierius

(lenk. alkierz iš sen. pranc. arquiere):
1. nedidelis, dažniausiai kampinis stačiakampis ar kvadratinis atskiru stogu rūmų priestatas, skirtas gyventi moterims, apsistoti svečiams. A kartais vadinamas erkeris, uždaras balkonas, patalpa bokštelyje. Atsirado XVI a. pr. kaip gynybinių pilių bokštų reliktas; statyti iki XIX a. pab. Lietuvoje būdingi dvaro rūmų architektūrai (pvz., Panemunėlio, XVIII a. pab.);
2. nedidelė gyvenamoji patalpa dvaro rūmuose, skirta garderobui, miegamajam, kabinetui, alkovai;
3. gyvenamoji patalpa karčemose;
4. patalpa grūdams kaimo sodyboje.

Alkova

(pranc. alcove iš arab. al qubba – skliautas, palapinė), poilsio, miego vieta patalpoje, atskirta paaukštinimu, baliustrada ar kitaip.

Alodas

(vok. Allod iš sen. germ. al – pilnas, visiškas + od – nuosavybė, valda), individuali šeimos žemės nuosavybė.

Alseikaitė-Gimbutienė Marija

žr. Gimbutienė Marija.

Altingas

(isl. Althing), Islandijos parlamentas, renkamas visuotiniuose rinkimuose 4 metams.