Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 201
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Barbakanas

(it. barbacane), fortifikacinis statinys, paplitęs viduramžiais (pradėta statyti XIII a. Prancūzijoje). Statytas gynybinės sienos išorėje, prie vartų. Dažniausiai tai cilindrinis bokštas su vartais ir šaudymo angomis, sujungtas tiltu, pakeliamuoju tiltu ar uždara galerija su gynybinės sienos vartais. Skirtas vartų apsaugai ir sparninės gynybos sustiprinimui.

Barbarai

Barbarų karalystės VI a. pr.
Barbarų karalystės VI a. pr.
(gr. barbaroi), graikų kultūros klestėjimo laikotarpiu taip buvo vadinami svetimtaučiai, nemokantys graikų kalbos ir nesusipažinę su graikų kultūra. Romos laikais šiuo vardu imta vadinti visas gentis, kurios puldinėjo Romą, arba tas, kurias siekė nukariauti patys romėnai.

Barbarosa

(it. Barbarossa – raudonbarzdis), Kayro ad-Din Pašos (turk. Khayr ad Din Pasha) (apie 1483-1546) pravardė. Buvo garsus piratas, Osmanų imperijos sultono vietininkas Alžyre. 1533-1544 m. Osmanų imperijos laivyno didysis admirolas.

Barbarosos planas

(tekstuose – „Barbarosos“ planas), Vokietijos karo prieš SSRS plano kodinis pavadinimas.

Barčiai

LDK valstiečiai, už gautą iš didžiojo kunigaikščio žemę karo metu sudarę atskirus karinius dalinius ir statę tiltus bei kitus įrenginius. Taikos metu už žemę mokėjo duokles (dažniausiai medumi). Prievolę atlikdavo prūsai, bartai ir vakarų lietuviai skalviai, XIV a. atbėgę į Lietuvą nuo kryžiuočių priespaudos.

Bareljefas

(pranc. bas-relief – žemas iškilumas), skulptūros rūšis, kai apimčių iškilimas virš plokštumos ne didesnis kaip pusė vaizduojamojo objekto apimties. Žemesnis vaizdas ryškinamas įrėžtu kontūru.

Barklajus de Tolis Michailas

(1761-1818), Rusijos generolas feldmaršalas.

Baro konfederacija

Lietuvos ir Lenkijos didikų katalikų grupuotės sąjunga, sudaryta 1768 m. Bare (Vinicos sritis). Jos tikslas buvo kovoti su Radomo konfederacija prieš Rusijos įtaką Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, jos statytinį karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį, prieš kitatikių ir katalikų teisių sulyginimą.

Barokas

(it. barocco – keistas, įmantrus), XVI a. pab.-XVIII a. vid. dailės ir architektūros stilius Europoje bei Lotynų Amerikos šalyse.

Baronas

didiko titulas, atsiradęs viduramžiais. XIV-XV a. Baronai ėmė skirstytis į hercogus, markizus, grafus, vikontus, paprastuosius baronus. Rusijoje baronais nuo XVIII a. pradžios vadino Latvijos ir Estijos vokiečius didikus.

Basanavičius Jonas

J. Basanavičius
J. Basanavičius
(1851-1927), lietuvių tautinio atgimimo patriarchas, tautosakininkas, istorikas ir archeologas.

Basilėjas

(gr. basileus):
1. sen. graikų monarchijų karalių titulas, ankstyvosios Graikijos istorijos laikais vartotas ir kaip žemės valdos turėtojo titulas.
2. Bizantijos imperatoriaus titulas.

Basmačiai

1. XIX a.-XX a. pr. Bucharos emyrate, Chyvos chanate ir rusams priklausiusiame Turkestane veikę ginkluoti plėšikai;
2. sovietinis ginkluoto tautinio pasipriešinimo kovotojų Centr. Azijoje pavadinimas.

Bastėja

(lot. bastia), gynybinis įrenginys, žemas (dažniausiai 2 aukštų) apskrito ar pasagos formos plano bokštas prie pilies arba miesto gynybinės sienos. Supilama iš žemės arba sumūrijama iš plytų ar akmenų. Skirta įsitvirtinti artilerijai fosos ir pilies sienų gynybai. Plačiai statytos nuo XV a. pab. (pradėta Italijoje) iki XVI a. pab. Lietuvoje bastėja yra prie Vilniaus miesto gynybinės sienos (XVII a. I pus.).

Bastilija

Bastilijos šturmas 1789 m.
Bastilijos šturmas 1789 m.
(pranc. Bastille), tvirtovė su 8 bokštais ir 30 m aukščio sienomis, pastatyta 1370-1382 m. saugoti Paryžiaus šiaurinėms sienoms. Nuo XV a. joje kalinti nusikaltėliai. XVI a. iš tvirtovės virto kalėjimu, nuo Liudviko XIV valdymo metų joje kalinti tik politiniai nusikaltėliai.

Bastionas

(pranc. bastion), pagrindinis gynybinių įtvirtinimų elementas – išsikišusi penkiakampė tvirtovės sienos dalis, skirta tvirtovės gynybai artilerijos ugnimi.

Bastioninė pilis

gynybinių statinių kompleksas. Europoje plito nuo XVI a. pr. iki XIX a. vid. Puolamieji artilerijos smūgiai atremiami iš bastionų. Bastioninės pilys statytos taisyklingo kvadratinio ar daugiakampio plano su kurtinomis ir išsikišusiais kampuose bastionais, apsuptos fosa ir pylimu.

Batijus

(1208-1255), mongolų-totorių chanas, Čingischano vaikaitis. 1227 m. mongolų imperijos vidurinės dalies valdovas. Vadovavo žygiui į Europą. 1236 m. užkariavo Pavolgio Bulgariją, 1237-1240 m. – Rusią. 1241-1242 m. nusiaubė Vengriją, Lenkiją, Čekiją, Bulgariją iki Adrijos jūros. Grįžęs iš žygio, įkūrė Aukso Ordos valstybę žemutiniame Pavolgyje. Buvo pavaldus Mongolijos didžiajam chanui.

Batyras

(tiurk. didvyris, drąsuolis, stipruolis), tiurkų ir mongolų tautose garbės titulas, suteikiamas už karo žygdarbius.

Batista i Saldivaras Fulchensijus

(Fulgencio Batista y Zaldivar, 1901-1973), kariškis, kuris 2 kartus po įvykdytų perversmų valdė Kubą: 1933-1944 m., kai sukūrė stiprią ir efektyvią vyriausybę, ir 1952-1959 m., kai tapo brutaliu diktatoriumi.

Batiuškovas Pompėjus

(1810-1892), 1850 m. – Kauno vicegubernatorius. Nuo 1860 m. – Vilniaus mokslo apygardos globėjo padėjėjas, 1868-1872 m. – globėjas. Griežtas rusinimo šalininkas.

Batoras Steponas

St. Batoras
St. Batoras
(1533-1586), Vengrijos valdomos Transilvanijos vaivada (1571-1576), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1576-1586). 

Baudžiava

feodalinės priklausomybės forma, feodalo teisė naudotis priverstiniu jam priklausančio valstiečio darbu, turtu ir asmeniu.

Bazilijonai

stačiatikių vienuolių ordinas, paremtas Šv. Bazilijaus regula. Susikūrė XVII a. Lenkijoje.

Bazilika

Lurdo miesto (Prancūzija) bazilika
Lurdo miesto (Prancūzija) bazilika
(lot. basilica išgr. basilikē  – karališkoji menė), stačiakampio formos patalpa, kurioje savo funkcijas atlikdavo Atėnų archontas – basilėjas. Romėnai perėmė graikų bazilikos planą, o joje įkurdino teismus, bankus, prekyvietes. Įsigalint krikščionybei, bazilikomis imta vadinti svarbiausius „Dievo namus“, bažnyčias.

Bažnytiniai valstiečiai

LDK valstiečiai, priklausę bažnyčiai.

Becenbergeris Adalbertas

(1851-1922), vokiečių archeologas, etnografas ir kalbininkas baltistas.

Beginas Menachemas Volfovičius

M. Beginas
M. Beginas
(1913-1992), sionistų lyderis, Izraelio ministras pirmininkas (1977-1983), Nobelio taikos premijos laureatas.

Bėjus

(turk. bei, bey, sen tiurkų beg, arab. bay, bey – ponas, valdovas), diduomenės garbės titulas Art. ir Vid. Rytuose, maždaug atitinkantis arabų emyro titulą.

Bekas

(tiurk. valdovas, ponas):
1. Art. ir Vid. Rytuose diduomenės titulas. Centr. Azijos ir Užkaukazės tautose viduramžiais ir naujaisiais laikais žemvaldžio titulas;
2. Turkijoje nuo XIX a. II pus. iki 1934 m. mandagaus kreipimosi į asmenį forma;
3. Tunise 1705-1957 m. sostą paveldėjęs valdovas.

Bekas Juzefas

(1894-1944), Lenkijos politikas, užsienio reikalų ministras (1932-1939). Artimas J. Pilsudskio bendražygis. 1939 m. gegužę atmetė SSRS pasiūlymą sudaryti savitarpio pagalbos paktą. Vokietijai užpuolus Lenkiją (1939 09 01) pasitraukė į Rumuniją.

Beketas Tomas

(Thomas Becket; 1118-1170), anglų teologas, Henriko II kancleris (1155) ir Kenterberio arkivyskupas (1162), šventasis.

Belgijos revoliucija

belgų išsivadavimas iš Nyderlandų karalystės ir nepriklausomybės paskelbimas 1830 m.

Belzebubas

(Liuciferis), velnių valdovas, vyriausiasis velnias.

Bendrasis nacionalinis produktas

(BNP), prekių ir paslaugų, sukurtų visų šalies gyventojų per apibrėžtą laikotarpį, rinkos vertė.

Benediktas Nursietis

(apie 480-apie 547), šventasis, pagrindinio vienuolių gyvenimo įstatymo Vakaruose, Benedikto regulos, kūrėjas, vienuoliškojo gyvenimo reformatorius.

Benediktinai

vienas iš gausiausių katalikų vienuolių ordinų, kurį apie 530 m. Italijoje įkūrė Benediktas Nursietis.

Beneficija

(lot. beneficium – geradarystė):
1. ankstyvaisiais viduramžiais žemės valda, duodama iki gyvos galvos už karinę tarnybą;
2. bažnytinė pareigybė ir su ja susijusios pajamos.

Benešas Eduardas

E. Benešas
E. Benešas
(1884-1948), Čekoslovakijos politikas, aktyviai kovojęs dėl Čekoslovakijos nepriklausomos valstybės sukūrimo, užsienio reikalų ministras (1918-1935),  prezidentas (1935-1938).

Beniliuksas

Belgijos, Olandijos ir Liuksemburgo ekonominė ir muitų sąjunga, įkurta 1958 m. Hagoje. Sąjungos tikslas – įvesti bendrą rinką, koordinuoti ekonominę ir socialinę politiką, nevaržyti prekių ir kapitalo judėjimo, migracijos ir kt.