Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 190
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Dekanozovas Vladimiras

(1898-1953), SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro V. Molotovo pavaduotojas (nuo 1939). 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, su ypatingais įgaliojimais buvo atsiųstas vadovauti krašto „savanoriškam įstojimui į SSRS“, t. y. Lietuvos sovietizavimui. Sušaudytas 1953 m.

Dėkla

LDK valstiečių duoklė didžiajam kunigaikščiui rugiais, avižomis, šienu. Naudota pilių įguloms, kariuomenei išlaikyti.

Deklaracija

(lot. declaratio – paaiškinimas, parodymas), iškilmingas valstybės, partijos, tarptautinės organizacijos pareiškimas svarbiausiais klausimais ar tam tikromis progomis (pvz., 1948 m. JTO paskelbė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją).

Dekolonizacija
Multithumb found errors on this page:

There was a problem loading image 'images/maps/16/16_12.jpg'
There was a problem loading image 'images/maps/16/16_12.jpg'

Dekolonizacija
Dekolonizacija
(lot. de – priešdėlis, reiškiantis atskyrimą, panaikinimą, + kolonizacija), tautų ir visuomenių išsivadavimas iš kolonijinės priklausomybės ir nepriklausomų valstybių kūrimas. Prasidėjo 1775 m. Amerikoje, bet didžiausią pagreitį įgavo po Antrojo pasaulinio karo, kai atsirado ir pati dekolonizacijos sąvoka.

Dekretas

įstatymo galią turintis aukščiausios valstybinės valdžios aktas.

Delegacija

(lot. delegatio – pasiuntimas, paskyrimas), grupė išrinktų ar paskirtų asmenų, kuriuos vyriausybė, organizacija, įstaiga yra įgaliojusi atstovauti jos interesams pasitarime, konferencijoje, posėdyje ar kt.

Delimitacija

(lot. delimitatio – ribų nustatymas), bendros kaimyninių valstybių sienos padėties ir krypties nustatymas. Ji fiksuojama sutartyje, smulkiai aprašoma ir pažymima žemėlapiuose. Remiantis delimitacija atliekama demarkacija (pvz., Lietuvos ir Latvijos sienos Baltijos jūroje).

Deltuva

istorinė lietuvių žemė. Ribos, pasak H. Lovmianskio, turėjo beveik atitikti 1566 m. sudarytos Ukmergės apskrities ribas. Manoma, kad žemė apėmė Deltuvos, Ukmergės, Kavarsko, Anykščių, Kurklių, Balninkų, Šešuolių, Videniškių ir galbūt Giedraičių, Dubingių, Molėtų, Utenos apylinkes.

Demagogas

(gr. dēmagōgosdēmos – liaudis + agōgos – vadovas), Atėnų demokratų partijos lyderis. Demagogai nėjo oficialių pareigų, darė poveikį tik eklesijoje priimamiems sprendimams, o per juos ir politiniam Atėnų gyvenimui. Žodis neturėjo neigiamos reikšmės, ji atsirado tik išsigimus Atėnų demokratijai. Dabar demagogu dažnai pavadinamas žmogus, siekiantis naudos ar garbės melagingais pažadais, faktų iškraipymu.

Demagogija

(gr. dēmagōgos = dēmos – liaudis + agōgos – vadovas), senovės Graikijoje – politinė vadovo, lyderio veikla. Dabar šis terminas yra įgavęs neigiamą atspalvį ir reiškia politikų siekimą įgyti piliečių pasitikėjimą ir paramą melagingais pažadais, meilikavimu, suktais išvedžiojimais ir sąmoningu faktų iškraipymu.

Demarkacija

(pranc. demarcation – atribojimas), valstybinės sienos ženklinimas specialiais ženklais.

Demas

žr. demosas.

Demetra

(gr. Demeter), sen. graikų žemdirbystės, laukų ir derlingumo deivė, Krono ir Rėjos dukra.

Demilitarizacija

(lot. de – priešdėlis, reiškiantis atskyrimą, panaikinimą, + militarizacija), valstybės arba jos teritorijos dalies nuginklavimas pagal tarptautinį susitarimą, draudimas turėti savo karo pramonę, laikyti ginkluotąsias pajėgas, statyti įtvirtinimus ir kt.

Demilitarizuotoji Reino zona

vakarinėje Vokietijos dalyje, dešiniajame Reino krante 50 km pločio ruože, esanti teritorija, kurioje draudžiama laikyti kariuomenę, statyti ir remontuoti karinius įtvirtinimus. Tokią teritoriją numatė Versalio taikos sutartis, pasirašyta 1919 m. birželio 28 d. Šią zoną 1936 m. užėmė Vokietijos kariuomenė.

Demokratija

(gr. dēmokratia = demos – liaudis + kratos – valdžia), valstybės valdymo forma: visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios, o patį valdymą įgyvendina laisvais ir reguliariais rinkimais renkama ir veikianti pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus vyriausybė.

Demonas

dvasinė būtybė, užimanti tarpinę padėtį tarp dievybės ir žmogaus, paprastai trukdanti žmogui įgyvendinti savo sumanymus. Kai kuriose politeistinėse religijose demonai yra puolusios dievybės, pašalintos iš dievų panteono ir virtusios jų priešais.

Demonstracija

(lot. demonstratio – rodymas), masinės eitynės visuomenės nuotaikai, reikalavimams, solidarumui išreikšti.

Demoralizacija

(pranc. demoralisationde + pranc. morale iš lot. moralis – dorovinis):
1. dorovės smukimas;
2. tvarkos pakrikimas, atsakomybės nebuvimas.

Demosas

senovės Graikijoje – nekilmingieji piliečiai.

Demostenas

(gr. Dēmosthenēs; 384-322 pr. Kr.), beprarandančios laisvę Graikijos oratorius ir politikas.

Dendera

šventykla Egipte, netoli Luksoro. Pastatyta Ptolemėjų dinastijos valdovės Kleopatros laikais. Ji skirta dangaus, meilės ir mirusiųjų deivei Hathor.

Denonsavimas

(pranc. denoncer – nutraukti sutartį), pranešimas kitai valstybei, kad nutraukiama su ja sudaryta sutartis.

Departamentas

(pranc. departement):
1. didžiausias administracinis teritorinis vienetas Prancūzijoje, kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse (Bolivijoje, Kolumbijoje);
2. XVIII a.-XIX a. pirmojoje pusėje administracinis teritorinis vienetas Prūsijoje ir vad. Naujojoje Rytų Prūsijoje;
3. administracinis teritorinis vienetas Napoleono užimtoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje;
4. ministerija, žinyba kai kuriose šalyse (JAV, Šveicarijoje);
5. aukščiausios administracinės įstaigos (ministerijos) arba teismo įstaigos skyrius (iki revoliucijos Rusijoje, 1919-1940 ir dabar Lietuvoje).

Deputacija

1794 m. ATR sukilėlių valdžios organas. Lietuvos tautinė aukščiausia taryba Vilniuje turėjo šias deputacijas: Viešojo saugumo, Slaptąją, Iždo, Karo ir Kariuomenės aprūpinimo. Vėliau dar buvo įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro deputacija, pavaldi Aukščiausiajai tautos tarybai Varšuvoje.

Deputatas

(lot. deputatus – paskirtas), renkamas atstovaujamosios valstybinės valdžios institucijos (parlamento) narys.

Derybos

tradicinis ir dažniausias suverenių valstybių bendravimo būdas, kuriuo siekiama sureguliuoti tarpvalstybiniuose santykiuose kylančias problemas susitarimu.

Derlingasis pusmėnulis

„Derlingasis pusmėnulis“
„Derlingasis pusmėnulis“
(tekstuose „derlingasis pusmėnulis“), pusmėnulio pavidalo ruožas nuo Raudonosios jūros iki Persų įlankos, teritorija, kurioje anksčiausiai pradėjo plėtotis žemdirbystė, būtent Nilo, Tigro ir Eufrato slėniai (X tūkstm. pr. Kr., neolito pradžia).

Despotas

(gr. despotes – valdovas):
1. neribotos valdžios valdovas, savavalis, niekieno nekontroliuojamas vienvaldys, tironas;
2. Bizantijos valdovų, vėliau ir jų giminaičių titulas;
3. XV a. Serbijos valdovų titulas.

Despotija

(gr. despoteia – neribota valdžia):
1. vienvaldystės forma: visa valdžia priklauso vienam asmeniui ir remiasi teroru;
2. valstybė, kur įvesta tokia valdžia.

Dešimtinė

(lot. decima, decimum), dešimtoji pajamų (derliaus, pinigų ir kt.) dalis, iš gyventojų renkama dvasininkų ir bažnyčios išlaikymui.

Dešinieji

konservatyvių ir iš dalies liberalių pažiūrų politikai ir politinės partijos.

Devalvacija

(pranc. devaluation iš lot. de + valeo – turiu vertę, kainuoju), oficialus piniginio vieneto nuvertinimas kitų piniginių vienetų atžvilgiu. Pvz., didžiosios krizės metais, 1928-1933 m., 56 pasaulio valstybių valiuta buvo devalvuota, tačiau litas išliko stabilus.

Diadochai

(gr. diadochoi – įpėdiniai), Aleksandro Makedoniečio karo vadai, kurie po jo mirties 323 m. pr. Kr. pasidalijo imperiją. Po ilgai trukusių diadochų karų susikūrė 4 valstybės: Ptolemajų valdomas Egiptas, Antigonidų valdoma Makedonija, Seleukidų valdoma Sirija bei Atalidų valdoma Pergamo valstybė (M. Azijoje). Diadochų įpėdiniai vadinti epigonais.

Diarchija

(gr. dyo – du + archeion – valdžia):
1. dvivaldystė; kai kurioms pusiau prezidentinio valdymo valstybėms būdinga prezidento ir parlamento remiamos vyriausybės politinės įtakos pusiausvyra.
2. valdymo sistema Britanijos Indijoje, sukurta 1919 m. Indijos valdymo aktu. Valdžia Indijos provincijose padalyta tarp gubernatoriaus (jo kontrolėn atiteko finansai, policija, teisingumas) ir išrinktų įstatymų leidimo tarybų (pasirinkti ministrai tvarkytų sveikatos apsaugos, švietimo sritis). Dėl Indijos nacionalistų veiklos plano įgyvendinimas nebuvo sėkmingas.

Diasas de Navajis Bartolomėjus de

(Bartolomeu Diaz de Novaes; apie 1450-1500), portugalų jūrininkas, keliautojas, naujų jūros kelių ieškotojas, Gerosios Vilties kyšulo atradėjas.

Diaspora

(gr. išsklaidymas):
1. dalies tautos gyvenimas svetur; pati taip gyvenanti tautos dalis;
2. kurios nors tikybos žmonių gyvenimas tarp kitatikių; taip gyvenančių žmonių grupė.

Didieji geografiniai atradimai

Didieji geografiniai atradimai
Didieji geografiniai atradimai
svarbiausieji XV a. vidurio ir XVI a. vidurio Europos keliautojų geografiniai atradimai: Amerikos atradimas (1492), jūrų kelio į Indiją aplink Afriką atradimas (1497-1499), pirmoji kelionė aplink pasaulį (1519-1522).

Didikai

XVI-XVIII a. bajorų luomo viršūnė, reprezentuojanti aristokratines funkcijas.

Didysis etmonas

XV-XVIII a. LDK kariuomenės vadas. Buvo du etmonai: didysis (iki 1569 m. vadintas krašto etmonu) ir lauko. Didysis etmonas buvo vyriausiasis LDK bajorų šauktinės kariuomenės vadas.