Žodynas

XV-XVIII a. LDK kariuomenės vadas. Buvo du etmonai: didysis (iki 1569 m. vadintas krašto etmonu) ir lauko. Didysis etmonas buvo vyriausiasis LDK bajorų šauktinės kariuomenės vadas.

1. XIII-XVIII a. Lietuvos valstybės valdovo titulas;
2. didžiųjų kunigaikštysčių Rusioje X-XV a. valdovų ir Rusijos valstybės valdovo XV-XVI a. titulas;
3. Rusijos imperijoje imperatoriškosios giminės, imperatoriaus ir imperatorienės artimųjų titulas;
4. Rusijos imperatoriaus titulo sudėtinė dalis.

pareigūnas, atsiradęs Vytauto laikais, prižiūrėjęs tvarką valdovo dvare ar jo laikinos rezidencijos vietoje bei seime. Skelbdavo didžiojo kunigaikščio potvarkius ar sprendimus, teisdavo už tvarkos pažeidimus ir nusikaltimus, padarytus didžiojo kunigaikščio dvare ar seime.

1260-1274 visą kraštą apėmęs prūsų sukilimas. Prūsus sukilti paskatino žemaičių pergalė Durbės mūšyje 1260 m. Vyriausiuoju vadu tapo H. Mantas.

(„didžioji septyniukė“), 7 labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių (JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, D. Britanija, Italija, Kanada) sąlyginis pavadinimas. Šių valstybių gyventojų skaičius sudaro apie 12 proc. pasaulio gyventojų ir jose pagaminama daugiau kaip 50 proc. bendrojo nacionalinio produkto bei tenka daugiau kaip 25 proc. pasaulyje pagaminamos žemės ūkio produkcijos. Vienam gyventojui pagaminama 4-4,5 karto daugiau produkcijos nei pasaulio vidurkis.

ekonominė ir socialinė programa vykdyta Kinijos Liaudies Respublikoje 1958-1962 m. Ja siekta žemės ūkiu paremtą Kinijos ekonomiką ir valstiečių visuomenę žaibiškai modernizuoti ir industrializuoti. Programą paskelbė Mao Dzedongas.

IV-VI a. germanų genčių migracijos iš Š. Europos iki pat Š. Afrikos laikotarpis. Jo metu žlugo Vakarų Romos imperija, o jos teritorijoje įsikūrė germanų (vestgotų, ostgotų, vandalų, frankų ir kt.) karalystės.

Lietuvos visuomenės atstovų suvažiavimas Vilniuje 1905 m. gruodžio 4-5 d. Dalyvavo apie 2 tūkst. atstovų. Jame priimti nutarimai: 1. Dabartinė padėtis Rusijoje ir Lietuvoje; 2. Lietuvos autonomija; 3. Kaip iškovoti autonomiją; 4. Valsčiai, mokyklos ir bažnyčios.

(angl. Great Britain), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (angl. The United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland), Jungtinė Karalystė (angl. United Kingdom). Tai oficialus Anglijos, Škotijos, Velso politinės sąjungos pavadinimas, pradėtas vartoti nuo 1707 m.

gynybinis įrenginys palei šiaurinę Kinijos sieną, skirtas apsisaugoti nuo Mongolijos ir Mandžiūrijos klajoklių puolimų (ilgis apie 5 tūkst. km). Spėjama, kad atskiras sienos dalis pradėjo statyti kai kurios kinų pasienio valstybės jau VI a. pr. Kr.

karų dėl nepriklausomybės Lot. Amerikoje metu (1810-1826) susikūrusi federacinė respublika (1819-1830). Apėmė N. Grenadą (dab. Kolumbija ir Panama), Venesuelą ir Kitą (dab. Ekvadoras).

(angl. The Great Charter, lot. Magna Charta Libertatum), 1215 m. Anglijos karaliaus Jono Bežemio išleistas raštas, kuriuo jis apribojo savo valdžią sukilusios bajorijos ir dvasininkijos naudai.

istorinė Lenkijos sritis. Senovėje joje gyvenusi slavų gentis polianai, kurią plačiai aprašo Nestoro „Senųjų laikų pasakojimas“ (IX a.). Piastų dinastijos karaliai pradėjo vienyti lenkų žemes. XV-XVI a. apėmė tuometines Poznanės, Kališo, Seradzo, Lenčicos, Kujavijos Bresto, Invroclavo vaivadijas ir Dobrynės žemę. Per 1772 ir 1773 metų ATR padalijimus prijungta prie Prūsijos.

etninės Lietuvos teritorija, buvusi LDK, vėliau – Rusijos imperijos sudėtyje. Pavadinta kaip priešprieša Mažajai Lietuvai – vakarų lietuvių ir dalies prūsų žemėms, priklausiusioms Prūsijos kunigaikštystei.

Mao Dzedongo vadovaujama ideologinė ir politinė kampanija Kinijoje (1966-1976), kuria Mao Dzedongas siekė sustiprinti savo susilpnėjusią padėtį po nesėkmingo „Didžiojo šuolio“ (1958-1962) ir pašalinti iš valdžios susidariusią opoziciją.

(gr. schisma – skilimas), 1378-1417 m. laikotarpis katalikų bažnyčios istorijoje, kuomet vienu metu valdė du ar trys popiežiai.

XIII a.-XV a. pradžioje Lietuvos karalystės ir LDK centrinės valdžios organas.

LDK bajorų kilmės turtingiausių ir politiškai įtakingiausių žemvaldžių grupė (ponai), sudariusi viršutinį feodalų luomo sluoksnį. Nuo XIV a. ir XV a. I pusės jais vadinti ir vasalinių kunigaikščių palikuonys.

katalikų bažnyčios administracinė sritis, vyskupija.

(angl. diggers – kasėjai), XVII a. 5-6 deš. Anglijos revoliucijos metu susiformavusio kaimo ir miesto varguomenės judėjimo nariai. Reikalavo panaikinti lordų žemėvaldą, neatlyginamai išdalyti žemę beturčiams žemdirbiams, panaikinti luomines privilegijas.

(lenk. dygnitarz iš lot. dignitas – orumas), LDK ir Lenkijos karalystėje – pareigūnas, atliekantis nesenatoriškas centrinių urėdų pareigas: etmonas, rūmų iždininkas, didysis Lenkijos sekretorius, LDK raštininkas, dvasinis ir pasaulietinis referendorius, didysis ir rūmų vėliavininkas, prievaizdas, stalininkasi, pastalininkas, pjaustytojas, taurininkas, kardininkas, arklininkas, medžioklis.

(lot. dictator), susidarius ypatingai padėčiai ar karo atvejais Senato nutarimu 6 mėnesių laikotarpiui konsulų skiriamas Romos pareigūnas.

(lot. dicto – įsakinėju), valstybės valdymo forma, priešinga demokratijai: valstybės vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams ir savo nuožiūra naudojasi neribota valdžia. Diktatūra gali reikštis įvairiomis formomis nuo absoliutinės monarchijos iki vienpartinio valdymo, bet pagal represyvumo laipsnį galima skirti du pagrindinius diktatūros tipus: autoritarizmą ir totalitarizmą.

(gr. dilemma), problema, alternatyva, padėtis, reikalaujanti rinktis vieną iš dviejų galimybių.

(Georgij Dimitrov; 1882-1949), Bulgarijos komunistas, Komunistų internacionalo Vykdomojo komiteto generalinis sekretorius (1935-1943). 1933 m. Vokietijoje apkaltintas Reichstago padegimu ir suimtas. Prasidėjus protestams prieš suimtųjų teismą, buvo išteisintas. 1934-1945 m. gyveno SSRS.

(gr. dynasteia – valdžia, viešpatavimas), tos pačios giminės monarchai, iš vieno protėvio kilusi valdovų eilė.

vienos dinastijos valdoma valstybių sąjunga. Pvz., jau XIV a. lenkų bajorija tikėjosi sudaryti dinastinę uniją su Lietuvos didžiąja kunigaikštyste.

kariniai konfliktai tarp valstybių, arba valstybėje, kurie kildavo gimininiais ryšiais pagrįstų pretenzijų į atskirų teritorijų ar valstybių valdymą. Žymiausi II tūkstm. konfliktai – Šimtametis karas, Trisdešimties metų karas, Ispanijos įpėdinystės karas ir kt.

Gajus Valerijus Aurelijus (lot. Gaius Valerius Aurelius Diocletianus; 240-316), Romos imperatorius 284-305 m. Pertvarkė imperijos valdymą: įtvirtino sosto paveldimumą, stiprino imperatoriaus įtaką, įvedė dominatą, valdžią padalijo tarp 4 asmenų (tetrarchija). Imperiją valdė du imperatoriai-augustai: vienas Rytuose, kitas Vakaruose.

(gr. Dionysos, lot. Bacchus), sen. graikų vynuogininkystės, vyndarystės, vaisingo gamtos gyvenimo dievas.