Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 190
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Didysis kunigaikštis

1. XIII-XVIII a. Lietuvos valstybės valdovo titulas;
2. didžiųjų kunigaikštysčių Rusioje X-XV a. valdovų ir Rusijos valstybės valdovo XV-XVI a. titulas;
3. Rusijos imperijoje imperatoriškosios giminės, imperatoriaus ir imperatorienės artimųjų titulas;
4. Rusijos imperatoriaus titulo sudėtinė dalis.

Didysis maršalas

pareigūnas, atsiradęs Vytauto laikais, prižiūrėjęs tvarką valdovo dvare ar jo laikinos rezidencijos vietoje bei seime. Skelbdavo didžiojo kunigaikščio potvarkius ar sprendimus, teisdavo už tvarkos pažeidimus ir nusikaltimus, padarytus didžiojo kunigaikščio dvare ar seime.

Didysis prūsų sukilimas

1260-1274 visą kraštą apėmęs prūsų sukilimas. Prūsus sukilti paskatino žemaičių pergalė Durbės mūšyje 1260 m. Vyriausiuoju vadu tapo H. Mantas.

Didysis septynetas

(„didžioji septyniukė“), 7 labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių (JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, D. Britanija, Italija, Kanada) sąlyginis pavadinimas. Šių valstybių gyventojų skaičius sudaro apie 12 proc. pasaulio gyventojų ir jose pagaminama daugiau kaip 50 proc. bendrojo nacionalinio produkto bei tenka daugiau kaip 25 proc. pasaulyje pagaminamos žemės ūkio produkcijos. Vienam gyventojui pagaminama 4-4,5 karto daugiau produkcijos nei pasaulio vidurkis.

Didysis šuolis

ekonominė ir socialinė programa vykdyta Kinijos Liaudies Respublikoje 1958-1962 m. Ja siekta žemės ūkiu paremtą Kinijos ekonomiką ir valstiečių visuomenę žaibiškai modernizuoti ir industrializuoti. Programą paskelbė Mao Dzedongas.

Didysis tautų kraustymasis

Didysis tautų kraustymasis
Didysis tautų kraustymasis
IV-VI a. germanų genčių migracijos iš Š. Europos iki pat Š. Afrikos laikotarpis. Jo metu žlugo Vakarų Romos imperija, o jos teritorijoje įsikūrė germanų (vestgotų, ostgotų, vandalų, frankų ir kt.) karalystės.

Didysis Vilniaus seimas

Rūmai, kuriuose vyko Didysis Vilniaus seimas
Rūmai, kuriuose vyko Didysis Vilniaus seimas
Didžiojo Vilniaus seimo nutarimai
Didžiojo Vilniaus seimo nutarimai
Lietuvos visuomenės atstovų suvažiavimas Vilniuje 1905 m. gruodžio 4-5 d. Dalyvavo apie 2 tūkst. atstovų. Jame priimti nutarimai: 1. Dabartinė padėtis Rusijoje ir Lietuvoje; 2. Lietuvos autonomija; 3. Kaip iškovoti autonomiją; 4. Valsčiai, mokyklos ir bažnyčios.

Didro Deni

D. Didro
D. Didro
(Deni Diderot; 1713-1784), Prancūzijos filosofas, menotyrininkas, rašytojas, vienas iškiliausių Šviečiamosios epochos intelektualų, Enciklopedijos rengimo iniciatorių ir vadovų.

Didžioji Britanija

(angl. Great Britain), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (angl. The United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland), Jungtinė Karalystė (angl. United Kingdom). Tai oficialus Anglijos, Škotijos, Velso politinės sąjungos pavadinimas, pradėtas vartoti nuo 1707 m.

Didžioji kinų siena

gynybinis įrenginys palei šiaurinę Kinijos sieną, skirtas apsisaugoti nuo Mongolijos ir Mandžiūrijos klajoklių puolimų (ilgis apie 5 tūkst. km). Spėjama, kad atskiras sienos dalis pradėjo statyti kai kurios kinų pasienio valstybės jau VI a. pr. Kr.

Didžioji Kolumbija

karų dėl nepriklausomybės Lot. Amerikoje metu (1810-1826) susikūrusi federacinė respublika (1819-1830). Apėmė N. Grenadą (dab. Kolumbija ir Panama), Venesuelą ir Kitą (dab. Ekvadoras).

Didžioji laisvių chartija

Didžioji laisvių chartija
Didžioji laisvių chartija
(angl. The Great Charter, lot. Magna Charta Libertatum), 1215 m. Anglijos karaliaus Jono Bežemio išleistas raštas, kuriuo jis apribojo savo valdžią sukilusios bajorijos ir dvasininkijos naudai.

Didžioji Lenkija

istorinė Lenkijos sritis. Senovėje joje gyvenusi slavų gentis polianai, kurią plačiai aprašo Nestoro „Senųjų laikų pasakojimas“ (IX a.). Piastų dinastijos karaliai pradėjo vienyti lenkų žemes. XV-XVI a. apėmė tuometines Poznanės, Kališo, Seradzo, Lenčicos, Kujavijos Bresto, Invroclavo vaivadijas ir Dobrynės žemę. Per 1772 ir 1773 metų ATR padalijimus prijungta prie Prūsijos.

Didžioji Lietuva

etninės Lietuvos teritorija, buvusi LDK, vėliau – Rusijos imperijos sudėtyje. Pavadinta kaip priešprieša Mažajai Lietuvai – vakarų lietuvių ir dalies prūsų žemėms, priklausiusioms Prūsijos kunigaikštystei.

Didžioji proletarinė kultūrinė revoliucija

Mao Dzedongo vadovaujama ideologinė ir politinė kampanija Kinijoje (1966-1976), kuria Mao Dzedongas siekė sustiprinti savo susilpnėjusią padėtį po nesėkmingo „Didžiojo šuolio“ (1958-1962) ir pašalinti iš valdžios susidariusią opoziciją.

Didžioji Vakarų Bažnyčios schizma

(gr. schisma – skilimas), 1378-1417 m. laikotarpis katalikų bažnyčios istorijoje, kuomet vienu metu valdė du ar trys popiežiai.

Didžiojo kunigaikščio taryba

XIII a.-XV a. pradžioje Lietuvos karalystės ir LDK centrinės valdžios organas.

Didžiūnai

LDK bajorų kilmės turtingiausių ir politiškai įtakingiausių žemvaldžių grupė (ponai), sudariusi viršutinį feodalų luomo sluoksnį. Nuo XIV a. ir XV a. I pusės jais vadinti ir vasalinių kunigaikščių palikuonys.

Diecezija

katalikų bažnyčios administracinė sritis, vyskupija.

Digeriai

(angl. diggers – kasėjai), XVII a. 5-6 deš. Anglijos revoliucijos metu susiformavusio kaimo ir miesto varguomenės judėjimo nariai. Reikalavo panaikinti lordų žemėvaldą, neatlyginamai išdalyti žemę beturčiams žemdirbiams, panaikinti luomines privilegijas.

Dignitorius

(lenk. dygnitarz iš lot. dignitas – orumas), LDK ir Lenkijos karalystėje – pareigūnas, atliekantis nesenatoriškas centrinių urėdų pareigas: etmonas, rūmų iždininkas, didysis Lenkijos sekretorius, LDK raštininkas, dvasinis ir pasaulietinis referendorius, didysis ir rūmų vėliavininkas, prievaizdas, stalininkasi, pastalininkas, pjaustytojas, taurininkas, kardininkas, arklininkas, medžioklis.

Dykra

XIV-XV a. rečiau gyvenamų arba visai negyvenamų žemių juosta Užnemunėje, Vakarų Žemaitijoje ir Šiaurės Aukštaitijoje, skyrusi tankiau gyvenamas Lietuvos sritis nuo Prūsijos ir Livonijos.

Diktatorius

(lot. dictator), susidarius ypatingai padėčiai ar karo atvejais Senato nutarimu 6 mėnesių laikotarpiui konsulų skiriamas Romos pareigūnas.

Diktatūra

(lot. dicto – įsakinėju), valstybės valdymo forma, priešinga demokratijai: valstybės vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams ir savo nuožiūra naudojasi neribota valdžia. Diktatūra gali reikštis įvairiomis formomis nuo absoliutinės monarchijos iki vienpartinio valdymo, bet pagal represyvumo laipsnį galima skirti du pagrindinius diktatūros tipus: autoritarizmą ir totalitarizmą.

Dilema

(gr. dilemma), problema, alternatyva, padėtis, reikalaujanti rinktis vieną iš dviejų galimybių.

Dimitrovas Georgijus

(Georgij Dimitrov; 1882-1949), Bulgarijos komunistas, Komunistų internacionalo Vykdomojo komiteto generalinis sekretorius (1935-1943). 1933 m. Vokietijoje apkaltintas Reichstago padegimu ir suimtas. Prasidėjus protestams prieš suimtųjų teismą, buvo išteisintas. 1934-1945 m. gyveno SSRS.

Dinastija

(gr. dynasteia – valdžia, viešpatavimas), tos pačios giminės monarchai, iš vieno protėvio kilusi valdovų eilė.

Dinastinė unija

vienos dinastijos valdoma valstybių sąjunga. Pvz., jau XIV a. lenkų bajorija tikėjosi sudaryti dinastinę uniją su Lietuvos didžiąja kunigaikštyste.

Dinastiniai karai

kariniai konfliktai tarp valstybių, arba valstybėje, kurie kildavo gimininiais ryšiais pagrįstų pretenzijų į atskirų teritorijų ar valstybių valdymą. Žymiausi II tūkstm. konfliktai – Šimtametis karas, Trisdešimties metų karas, Ispanijos įpėdinystės karas ir kt.

Dioklecianas

Gajus Valerijus Aurelijus (lot. Gaius Valerius Aurelius Diocletianus; 240-316), Romos imperatorius 284-305 m. Pertvarkė imperijos valdymą: įtvirtino sosto paveldimumą, stiprino imperatoriaus įtaką, įvedė dominatą, valdžią padalijo tarp 4 asmenų (tetrarchija). Imperiją valdė du imperatoriai-augustai: vienas Rytuose, kitas Vakaruose.

Dionisas

(gr. Dionysos, lot. Bacchus), sen. graikų vynuogininkystės, vyndarystės, vaisingo gamtos gyvenimo dievas.

Diplomatas

(gr. diplōma – lapas, dokumentas), valstybės pareigūnas, valdininkas, dirbantis oficialių santykių su užsienio valstybių vyriausybėmis srityje.

Diplomatija

1. oficiali veikla, kuria valstybių, vyriausybių vadovai ir specialūs asmenys ryšiams su užsieniu vykdo savo valstybės užsienio politiką, gina jos interesus užsienyje;
2. valstybių pastangos susitarti tarpusavyje derybomis;
3. derybų menas, t. y. gebėjimas nuosekliai ir įtikinamai atstovauti savo pozicijai bei tuo pat metu pademonstruoti, kad suprantama ir gerbiama kitos pusės pozicija ir kad susitarimas yra bendras abiejų pusių interesas.

Diplomatika

(pranc. diplomatique iš gr. diplōma – lapas, dokumentas), pagalbinė istorinė disciplina, tirianti dokumentų tikrumą, struktūrą.

Diplomatinė tarnyba

valstybės administracijos dalis, pavaldi užsienio reikalų ministerijai. Šiai tarnybai tenka tokie uždaviniai, kaip: oficialus atstovavimas savo šaliai, buvimo šalies politinio gyvenimo stebėjimas ir nuolatinių ataskaitų rengimas, įvairių savo valstybei naudingų kontaktų užmezgimas, taip pat ir, gavus specialius įgaliojimus, tarpvalstybinių derybų vedimas.

Diplomatiniai rangai

diplomatų tarnybiniai laipsniai. Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyti tokie diplomatiniai rangai: Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras, ministras patarėjas, patarėjas, pirmasis sekretorius, antrasis sekretorius, trečiasis sekretorius ir atašė.

Diplomatinis imunitetas

diplomatų ir su jais gyvenančių šeimos narių asmens, privačios rezidencijos, dokumentų bei susirašinėjimo neliečiamybė, taip pat nepriklausomybė nuo valstybės baudžiamosios, civilinės ir administracinės jurisdikcijos, garantuojamos Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių.

Diplomatinis korpusas

visi valstybėje gyvenantys ir dirbantys kitų kraštų diplomatai.

Dipteris

(gr. dipteros – dvisparnis), sen. graikų šventykla, iš visų pusių apjuosta dviejų kolonų eilėmis.

Dipukai

(angl. displaced persons – DP), pabėgėliai, perkeltieji asmenys; žmonės, karo veiksmų metu išvykę ar išvežti iš savo gyvenamosios teritorijos ir atsidūrę užsienyje.