Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 88
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Herodotas

(gr. Herodotos, apie 484-apie 430 pr. Kr.), sen. graikų istorikas, keliautojas, vadinamas „istorijos tėvu“.

Heroldas

(vok. Herold, iš lot. heroldus), viduramžiais rūmų bei riterių turnyrų šauklys ir tvarkdarys. Atlikdavo ir herbininko – herbų eksperto funkcijas, sudarinėdavo herbų sąvadus.

Herulai

(lot. heruli), sen. germanų gentys, gyvenusios Skandinavijoje ir Jutlandijos pusiasalyje.

Heruliškoji lietuvių kilmės teorija

teorija, atsiradusi XVI a. viduryje ir teigusi, kad Pabaltijo gyventojai yra herulų – germanų genties, gyvenusios Skandinavijoje, Jutlandijos pusiasalyje, palikuonys. Ją paskleidė A. Vijūkas-Kojelavičius.

Hesas Rudolfas

(Rudolph Hess; 1894-1987), nacistinės Vokietijos politikas. Nuo 1925 m. asmeninis A. Hitlerio sekretorius, nuo 1933 m. Nacionalsocialistų partijos pirmininko pavaduotojas.

Hesiodas

(gr. Hesiodos, VIII a. pr. Kr. pab.-VII a. pr. Kr. pr.), sen. Graikijos poetas, kilęs iš Kimės miesto Bojotijoje. Svarbiausi kūriniai: „Darbai ir dienos“, „Teogonija“. Pirmajame aprašė sen. graikų žemės ūkio darbus, gyvenseną, antrajame pirmą kartą pamėgino susisteminti sen. graikų dievų panteoną, paaiškinti dievų, kilmę ir genealogiją.

Hetera

(gr. hetaira – draugė, bičiulė), sen. Graikijoje – išsilavinusi, netekėjusi ir nepriklausomai gyvenanti moteris.

Hibridinė kultūra

vėlyvojo paleolito (IX-VIII tūkstm. pr. Kr.) kultūra. Atsirado Svidrų, Arensburgo ir Bromės kultūrų sąveikoje. Paplitusi nuo Nemuno iki Oderio. Šiai kultūrai priklauso didžioji paleolitinių stovyklų Lietuvoje dalis.

Hidronimika

mokslas, tiriantis vandenvardžius – jūrų, ežerų, tvenkinių, upių, griovių, šaltinių, įlankų, pelkių, liūnų, brastų – vardus.

Hidžra

(arab. hijra – išsikėlimas, išėjimas), Mahometo ir jo pasekėjų persikėlimas iš Mekos į Mediną 622 m.

Hierarchija

(gr. hieros – šventas + arche – valdžia), nuosekli tarnybinių pakopų, titulų, pareigų seka nuo žemesniųjų prie aukštesniųjų pagal pavaldumą.

Hieratinis raštas

(gr. hieratikos – apeiginis, šventas), greitraštis, susiformavęs Egipte XIX a. pr. Kr. iš hieroglifų religiniams tekstams rašyti ir susirašinėti. Rašmenys paprastesni, neturi hieroglifams būdingų vaizdinių elementų.

Hieroglifai

(gr. hieros – šventas ir glyphe – raižinys):
1. figūriniai rašto ženklai, žymintys ištisas sąvokas ir žodžius arba skiemenis ir garsus (egiptiečių, kinų, japonų, nedantiraštiniai hetitų rašto ženklai); 2. ženklai tokio rašto, kuriame ideogramos jungiamos su fonetiniais ženklais;
3. perkeltine prasme – sunkiai įskaitomas raštas.

Himansas Polis

(1865-1941), Belgijos istorikas, valstybės veikėjas, užsienio reikalų ministras (1918-1935), Belgijos atstovas Tautų Sąjungoje (1920-1925). 1921 m. parengė du Lenkijos ir Lietuvos sutarties projektus, vad. Himanso projektu.

Himanso projektas

1921 m. per Lietuvos ir Lenkijos derybas pasiūlytas projektas, turėjęs padėti išspręsti ginčą dėl Vilniaus. Jį pasiūlė Tautų Sąjungos tarybos pirmininkas (Belgijos užsienio reikalų ministras) P. Himansas.

Himleris Heinrichas

(Heinrich Himmler; 1900-1945), nacistinės Vokietijos politikas, Berlyno gauleiteris (nacistų partijos apskrities vadovas), SS reichsfiureris (nuo 1929), gestapo vadovas (nuo 1936).

Hindenburgas Paulis fon

P. fon Hindenburgas
P. fon Hindenburgas
(Paul von Hindenburg; 1847-1934), Vokietijos karinis ir politinis veikėjas, Veimaro respublikos prezidentas (1925-1934).

Hipokratas

Hipokratas
Hipokratas
(gr. Hippokratēs, 460-370 pr. Kr.), žymiausias antikos laikų gydytojas, vadinamas „medicinos tėvu“.

Hitleris Adolfas

A. Hitleris
A. Hitleris
(Adolf Hitler; 1889-1945), nacistinės Vokietijos politikas, valstybės veikėjas, Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos (VNSDP) vadovas, kancleris (1933-1945), prezidentas (1934-1945).

Ho Ši Minas

Ho Ši Minas
Ho Ši Minas
(Ho Chi Minh – nešantis šviesą; tikr. Ngujen Tat Thanas; 1890-1969), Vietnamo revoliucionierius, politikas, Vietnamo Demokratinės Respublikos (VDR) prezidentas (1946-1969).

Hobsas Tomas

(Thomas Hobbes; 1588-1679), anglų filosofas, mąstytojas, pirmasis sukūręs uždarą empirinę sistemą diskutuodamas su R. Dekartu, aiškindamasis gamtamokslinę filosofiją bei polemizuodamas su filosofijos tradicijomis.

Hohencolernai

(Hohenzollern), Brandenburgo kurfiurstų (1415-1701), Prūsijos karalių (1701-1918), Vokietijos imperatorių (1871-1918) dinastija.

Hohencolernas Albrechtas

(1490-1568), paskutinysis Kryžiuočių ordino magistras (nuo 1511) ir pirmasis Prūsijos hercogas. Sekuliarizavo Kryžiuočių ordiną ir įteisino liuteronybę.

Hohenštaufenai

(Hohenstaufen), Vokietijos karalių ir imperatorių dinastija (1138-1254).

Holokaustas

(lot. holocaustum – sudeginta auka), 1939-1945 m. Trečiojo reicho nacių režimo vykdytas žydų persekiojimas ir naikinimas Vokietijoje ir jos okupuotose valstybėse.

Holšteino doktrina

Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) 1955-1971 m. užsienio politikos programa, skelbianti, kad valstybės, pripažįstančios VDR, negali turėti diplomatinių santykių su VFR. Šią doktriną 1955 m. pasiūlė VFR užsienio reikalų ministras V. Holšteinas.

Homeras

Homeras
Homeras
(Homeros; VIII a. pr. Kr.), sen. graikų poetas, Europos literatūros ir herojinio epo pradininkas, epų „Iliada“ ir „Odisėja“ autorius.

Homo erectus

(lot.), stačiasis žmogus. Tolimi dabartinio žmogaus protėviai, gyvenę maždaug prieš 1,8 mln.-300 tūkst. m. Atsirado Afrikoje iš Homo habilis.

Homo habilis

(lot.), sumanusis žmogus. Seniausias Homo genties atstovas. Gyveno R. Afrikoje prieš 2,5-1,6 mln. m. Tarpinė rūšis tarp australopiteko ir Homo erectus. Pripažįstama, kad nuo jo prasideda tikslinga darbinė veikla, t. y. žmonijos istorija.

Homo sapiens

(lot.), protingasis žmogus. Šiuolaikinio žmogaus biologinė rūšis, atsiradusi Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, prieš 140-280 tūkst. m. iš vienos vėlyvojo Homo erectus formų.

Honekeris Erikas

E. Honekeris
E. Honekeris
(Erich Honecker; 1912-1994), Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) politikas, Vokietijos vieningosios socialistų partijos generalinis sekretorius, t. y. VDR vadovas (1976-1990).

Honorijus

(Honorius; 384-423), pirmasis Vakarų Romos imperijos imperatorius (395-423).

Hoplitai

(gr. hoplitai), sunkiai ginkluoti sen. graikų ir makedoniečių kariuomenės pėstininkai.

Horacijus

(Kvintas Horacijus Flakas; Quintus Horatius Flaccus; 65-8 pr. Kr.), vienas žymiausių romėnų poetų lyrikų.

Horas

sen. egiptiečių saulės dievas, faraonų ir jų valdžios globėjas. Vaizduotas sakalu ar žmogumi su sakalo galva.

Horodlės susitarimai

Žr. Horodlės unija.

Horodlės unija

Horodlė
Horodlė
(Horodlės susitarimai), LDK ir Lenkijos susitarimas, sudarytas 1413 m. Horodlėje. Juo iš naujo sureguliuoti LDK ir Lenkijos karalystės santykiai, parodytas vieningumas tolesnėje kovoje su kryžiuočiais.

Hortis Miklošas

(Miklos Horthy; 1868-1957), Vengrijos politikas. Admirolas (1918), 1920-1944 m. Vengrijos regentas, faktinis diktatorius.

Hugenotai

(pranc. huguenots), J. Kalvino mokymo pasekėjų pavadinimas Prancūzijoje.

Hugenotų karai

(Prancūzijos rel. karai), XVI a. II pusės Prancūzijos hugenotų (evangelikų reformatų) karai su katalikais.