Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Kirilika | vienas seniausių slavų tautų raidynų ir raštų. Pavadinimą gavo iš slavų švietėjo Kirilo vardo. Manoma, kad sukurta IX a. pab. pietinėje Bulgarijoje. |
Kirovas Sergejus | (tikr. Kostrikovas; 1886-1934), SSRS politikas. 1926-1934 m. Leningrado (dab. Sankt Peterburgas) partinės organizacijos vadovas. |
Kisindžeris Henris Alfredas | |
Kiškos | XVI-XVII a. LDK didikų giminė. Daugiausia valdų turėjo Palenkėje ir Vakarų Baltarusijoje. Nors XVI a. rėmė reformaciją, vėliau grįžo į katalikybę. 1542-1614 m. valdė Kėdainius – vieną iš reformatų centrų. Paskutinis žymus iš LDK gyvenusių Kiškų – Jonušas Kiška (mirė 1654). 1646-1653 m. buvo LDK didžiuoju etmonu. |
Kitara | (gr. kithara), sen. graikų 7, 9 ar 11 stygų muzikinis instrumentas, kuriuo grojama stygas užgaunant lazdele iš rago, kaulo, medžio ar metalo |
Kitijietis Zenonas | (Zenon Kitieus; apie 336-263 m. pr. Kr.), graikų filosofas. Apie 300 m. pr. Kr. Atėnų spalvotoje kolonų salėje (stoa poikile) įkūrė filosofų mokyklą „stoa“, daugelį amžių siūliusią tvirtą idėjinį bei etinį egzistencijos pagrindą stoicizmą. |
Klaipėdos kraštas | |
Klasė | (lot. classis – grupė), visuomenės grupė, skiriama pagal visuomeninio turto dalies įgijimo būdus ir jos dydžius. |
Klasicizmas | (lot. classicus – pavyzdinis), XVII-XIX a. pirmosios pusės Europos ir Šiaurės Amerikos meno kryptis; šio laikotarpio dailės ir architektūros stilius. Būdingas antikos ir renesanso meno principų laikymasis, racionalumas, idealios harmonijos, tobulumo, absoliutaus grožio, universalios tiesos siekis. |
Kleinas Danielius | (1609-1666), evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas. 1653 m. išleido lotynų kalba pirmąją lietuvių kalbos gramatiką „Grammatica Litvanica“. |
Kleistenis | (gr. Kleisthenes, m. apie 506 pr. Kr.), Atėnų politikas, Atėnų demokratijos kūrėjas, valdymo reformatorius. |
Klemanso Žoržas Benžamenas | |
Klemensas VIII | (tikr. Ippolito Aldobrandini; 1592-1605), popiežius, teisininkas. 1588 m. vyko kaip legatas į ATR elekcinį (rinkiminį) seimą po Stepono Batoro mirties. 1595 m. Romoje priėmė rytinės Lietuvos vyskupus Hipatijų Pociejų ir Kirilą Terleckį, patvirtino Rytų Lietuvos vyskupų susitarimą dėl bažnytinės unijos. |
Kleopatra VII | (69-30 pr. Kr.), savo grožiu garsėjusi paskutinė Egipto valdovė (nuo 51 m. pr. Kr.). Ptolemajo Auleto duktė. |
Klimas Petras | (1891-1969) Lietuvos diplomatas, istorikas, 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras. 1919-1923 m. užsienio reikalų viceministras, 1923-1940 m. Lietuvos pasiuntinys Italijoje ir Prancūzijoje. |
Klintonas Bilas | |
Kliuni reforma | vienuolynų gyvenimo ir Katalikų bažnyčios pertvarkymai, pradėti 910 m. Ją pradėjo Burgundijoje įkurtas Kliuni vienuolynas. Tiesiogiai popiežiui pavaldus benediktinų ordino vienuolynas siekė sugrąžinti Šv. Benedikto regulos grynumą. Reforma sugriežtino vienuolynų gyvenseną, uždraudė simoniją. |
Klova Vytautas | (1926-2009), lietuvių kompozitorius. Sukūrė operas „Pilėnai“ (1956), „Vaiva“, „Duktė“, simfoninės muzikos kūrinių, simfoninę poemą „Jūratė ir Kastytis“. |
Klušino mūšis | ATR ir Rusijos kariuomenių mūšis, vykęs 1610 m. liepos 4 d. prie Klušino (dab. Smolensko sr., Rusija). |
Knakfusas Martynas | (Marcin Knakfus; prieš 1742-po 1821), iš Lenkijos kilęs Lietuvos vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo pradininkas Lietuvoje, architektas, žinomas savo projektuotais klasicistiniais pastatais Vilniuje. |
Knituva | istorinė žemaičių žemė. Buvo Knituvos – Ventos dešiniojo intako – pakrantėse. Minima XIV a.-XVI a. vidurio dokumentuose. |
Knygnešiai | spaudos gabentojai iš užsienio ir jos platintojai Lietuvoje per 1864-1904 m. lietuviškos spaudos draudimą. |
Koalicija | (lot. coalitio – sąjunga): |
Kodeksas | (lot. codex – knyga): |
Kohabitacija | (pranc. cohabitation – sugyvenimas), pusiau prezidentinio valdymo būklė, kada valstybės vadovo – prezidento – ir vyriausybės vadovo postuose atsiduria skirtingų politinių pažiūrų politikai. |
Kohorta | (lot. cohors), senovės Romos 500-600 pėstininkų dalinys, 1/10 legiono. |
Kolaborantas |
asmuo, bendradarbiaujantis su okupantu ar politiniu priešu.
|
Kolainių pilis | XIII a. Lietuvių pilis prie Nemuno, žemiau Veliuonos. |
Kolčakas Aleksandras | |
Kolegija | (lot. collegium – draugija, sąjunga), XIII a.-XVIII a. pab. mokykla privilegijuotų luomų vaikams. |