Žodynas

lemiamos princo Lazaro vadovaujamų serbų ir bosnių kautynės su Osmanų imperijos kariuomene dab. Kosovo teritorijoje 1389 m. birželio 15 d.

(1533-1572), trečioji Žygimanto Augusto žmona. Išblėsus vilčiai sulaukti įpėdinio, Žygimantas 1565 m. išsiuntė ją atgal į Austriją, pareiškęs popiežiaus legatui, kad greičiau sosto ir gyvybės neteksiąs, nei su ja vėl gyvensiąs.

(1526-1583), Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė. Švedijos karaliaus Jono II žmona. Upsaloje karūnuota Švedijos karaliene (1569). Jos sūnus Zigmantas Vaza, gimęs 1566 m., tapo respubliką valdžiusios Vazų dinastijos atšakos pradininku.

(lenk. kraj – kraštas, šalis), XX a. prаdžios lenkiškai kalbančių Lietuvos patriotų politinė grupuotė. Jie, skirtingai negu kiti Lietuvoje veikę lenkų partijų padaliniai, nelaikė Lietuvos neatskiriama Lenkijos dalimi.

(apie 115-53 m. pr. Kr.), senovės romėnų karvedys, vienas triumvirato su Julijumi Cezariu ir Pompėjumi narių. Pasižymėjo malšindamas Spartako vadovaujamą sukilimą (71 m. pr. Kr.).

(1812-1887), lenkų rašytojas, istorikas. Istorinio kraštotyrinio veikalo „Senovės Lietuva“ autorius.

kurio nors krašto, regiono ar gyvenvietės gamtos ir visuomeninių reiškinių visapusiškas arba teminis tyrimas visuomenės jėgomis. Lietuvoje šį darbą koordinuoja Kraštotyros draugija, kurios veikla atnaujinta 1961 m. Tyrimų rezultatai skelbiami lokalinėse monografijose bei žurnale „Mūsų kraštas“.

(slap. Siaubūnas; 1928-1965), paskutinis Aukštaitijoje kovojęs partizanas.

Rusijos valdžios susidorojimas su Kražių bažnyčios gynėjais 1893 m.

teorija, nagrinėjanti materijos ir gyvybės kilmę pagal Biblijos Pradžios knygą – pasaulį ir žmogų sukūręs antgamtinis kūrėjas. Plėtojosi kaip atsakas Č. Darvino evoliucijos teorijai, bet dauguma mokslininkų jos nepripažįsta kaip neparemtos faktiniais duomenimis.

valstybės vadovo pasirašytas ir užsienio reikalų ministro patvirtintas įgaliojamasis raštas, kurį diplomatinės atstovybės vadovas, prieš pradėdamas vykdyti pareigas, turi įteikti priimančiosios valstybės vadovui.

viena Vilniaus gynybinių pilių. Stovėjo kalvoje (dar vadintoje Plikuoju kalnu) priešais dabartinį Gedimino kalną. Pilis buvo medinė, ją per Vilniaus apgultį 1390 m. sudegino kryžiuočiai.

įtvirtinta senojo Rusios miesto dalis. Pirmieji pastatyti XI a. Kremlių juosė aukšta medinė ar mūro siena su šaudymo angomis ir bokštais, dažnai – ir griovys su vandeniu. Viduje buvo valdovo rūmai, cerkvės, didikų ir dvasininkų gyvenamieji namai, arsenalai, kareivinės. Dažniausiai buvo statomas ant kalvos, prie vandens telkinio.

(pranc. creole iš isp. criollo):
1. ispanų, portugalų arba prancūzų kolonizatorių Lot. Amerikoje palikuonys;
2. XVIII a. II p.-XIX a. Aleutų salų ir Aliaskos rusų santuokų su vietos gyventojais palikuonys.

(lenk. kresy), Lenkijos valstybės pakraščių neoficialus pavadinimas.

viena seniausių Egėjo jūros baseino kultūrų, egzistavusių III-II t-metyje pr. Kr. Centras buvo Kreta.

(tikr. Mickevičius; 1882-1954), rašytojas. Vienas 1923 m. Klaipėdos sukilimo organizatorių. 1940 m. marionetinės Lietuvos liaudies vyriausybės narys. Nuo 1940 Vilniaus un-to profesorius.

(prie Krevo miestelio, Smurgainių r., dab. Baltarusija), viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių.

LDK valdovo Jogailos sutartis su Lenkijos bajorais, sudaryta 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos pilyje (dab. Baltarusija). Vykdydamas sutarties įsipareigojimus, Jogaila 1387 m. pakrikštijo Lietuvą (tik Aukštaitiją), vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi. Taip LDK personaline unija buvo sujungta su Lenkija, tačiau sutartis nepanaikino Lietuvos valstybingumo.

(gr. Kroisos; 595-546 pr. Kr.), paskutinis Lidijos karalius (560-546), garsėjęs pasakiškais turtais. 546 m. pr. Kr. jį nugalėjo Persijos karalius Kyras I vyresnysis, o jo karalystė pateko į Persijos imperijos sudėtį. Krezo laikais Lidijoje pirmą kartą istorijoje pradėtos kaldinti auksinės monetos (VII-VI a. pr. Kr.).

žr. Krikščionys demokratai.

didžiausia pasaulio religija, apimanti apie 37 proc. visų pasaulio tikinčiųjų. Skiriamos 3 šakos: katalikybė, protestantizmas ir stačiatikybė. Atsirado I a. Art. Rytuose, vėliau įsigalėjo visame helenistiniame pasaulyje. Tikėjimo pradininkas Jėzus Kristus – Dievo sūnus ir žmonijos nuodėmių atpirkėjas.

(krikdemai), politinė srovė, propaguojanti krikščioniškąsias vertybes, tautos vienybės idėją.

induizmo dievas, dievo Višnaus įsikūnijimas, gyvenęs žemėje. Vaizduojamas kaip išmintingas karalius ir karys bei kaip piemuo.

(mirė apie 1271), pirmosios Lietuvos vyskupijos, įkurtos po Mindaugo krikšto, vyskupas (1253).

(lot. Christophorus; šv.  Kristoforas), krikščionių šventasis, kankinys, garbintas jau V a.

žydų pogromas Vokietijoje 1938 m. lapkričio 9-10 d. naktį. Pavadinimas prigijo dėl rytą gatvėse likusių stiklo šukių.

(Kraków), miestas Lenkijos pietuose. Nuo maždaug 1040 m. iki 1596 m. Lenkijos sostinė (išskyrus 1291-1320 m.).

(Jogailos universitetas), seniausias Lenkijos ir vienas iš seniausių centrinės Europos universitetų. 1340 m. Įkūrė Kazimieras III. 1400 m. jį perorganizavo Jogaila. Ypač klestėjo XV a. pabaigoje-XVI a. pradžioje. 1406 m. universitete įsteigta lietuvių studentų bursa (bendrabutis). XV a. čia studijavo apie 300 lietuvių. 1442-1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų ir 2 daktarai. XVII a. pirmojoje pusėje čia studijavo apie 200 studentų iš Lietuvos.

vėlyvojo paleolito žmogus, neoantropas, tiesioginis dabartinių žmonių protėvis (homo sapiens fossilis), atrastas 1868 metais pietvakarių Prancūzijoje. Neoantropų atsiradimas datuojamas 40-35 tūkstm. pr. Kr.