Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta terminų: 163.
Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Lendlizas

(angl. lend-leaselend – skolinti + lease – nuomoti), JAV sukurta ginkluotės, šaudmenų, strateginių žaliavų ir maisto tiekimo į antihitlerinės koalicijos šalis II pasaulinio karo metais programa. Lendlizo įstatymas priimtas JAV Kongrese 1941 m. Pagalba buvo teikiama 1941-1945 m. Per šį laikotarpį JAV suteikė paramos už 46 mlrd. dolerių, ja pasinaudojo 42 valstybės. Daugiausia gavo D. Britanija.

Lendlordas

(angl. landlord), anglosaksų kraštuose – nuomojamos žemės ar pastatų savininkas.

Lengvenis

XIII a. sritinis Lietuvos kunigaikštis, Mindaugo seserėnas ir vasalas.

Lengvenis Algirdaitis

(apie 1360-1431), Algirdo sūnus, sritinis Lietuvos kunigaikštis. Vienas iš žymiausių Vytauto karvedžių.

Leninas Vladimiras

V. Leninas
V. Leninas
(tikr. Uljanovas; 1870-1924), Rusijos politikas, bolševikų partijos ir Sovietų Rusijos įkūrėjas bei vadovas, 1917 m. spalio perversmo Rusijoje organizatorius, komunizmo teoretikas.

Lenkų karinė organizacija

(Polska Organizacja Wojskowa; POW), slapta karinė organizacija, įsteigta 1914 m. spalio mėn. Varšuvoje J. Pilsudskio iniciatyva.

Lenkų koridorius

siauras sausumos ruožas Lenkijos šiaurėje, suteikiantis priėjimą prie Baltijos jūros per lenkų Pamarį. Šią teritoriją XVIII a. buvo užgrobusi Prūsija, po I pasaulinio karo atsikūrusi Lenkijos valstybė ją susigrąžino. Šis žemės ruožas atskyrė Prūsiją nuo Vokietijos.

Lenkų sukilimas

1830-1831 m. sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje, kartais dar vadinamas Lapkričio, o Vakaruose – lenkų sukilimu.

Leonardas da Vinčis

(Leonardo da Vinci; 1452-1519), italų dailininkas, mokslininkas, inžinierius išradėjas, architektas ir skulptorius, muzikas ir poetas. Laikomas itališkojo renesanso klestėjimo simboliu.

Leonas Petras

P. Leonas
P. Leonas
(1864-1938), teisininkas, politikas. 1918-1919 m. Lietuvos Respublikos teisingumo, vidaus reikalų ministras.

Leonidas

(VI a. pr. Kr. pab.-480 pr. Kr.), Spartos karalius 491-480 m. pr. Kr. Per graikų-persų karus 480 m. pr. Kr. vadovavo 300 spartiečių ir 7 tūkst. kitų graikų miestų karių, turėjusių užtverti Kserksui kelią į Vid. Graikiją ties Termopilų perėja. Po Efialo išdavystės Leonidas įsakė atsitraukti visiems būriams, išskyrus spartiečius. 300 spartiečių ir pats Leonidas didvyriškai žuvo gindami Termopilų perėją.

Leščinskis Stanislovas

St. Leščinskis
St. Leščinskis
(Stanislovas I Leščinskis, lenk. Stanisław Leszczyński; 1677-1766), Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1704-1709). Jo valdymas susijęs su vienu iš audringiausių ir tragiškiausių Respublikos laikotarpių – Šiaurės karu.

Levantas

(it. levante – (saulės) patekėjimas, pranc. lever – kilti, t. y. saulėtekio kraštas, Rytai), istorinis Viduržemio jūros pakrantės šalių į rytus nuo Italijos (Sirijos, Libano, Izraelio) pavadinimas, kurį turbūt XIII a. sukūrė italų jūreiviai ir prekybininkai.

Levas

(Levas I Danilovičius; mirė 1301), Haličo kunigaikštis (1264-1301), Haličo kunigaikščio Danilo sūnus.

Leveleriai

(angl. levellers – lygintojai), radikali politinė grupuotė, atsiradusi XVII a. Anglijos revoliucijos metu. Prigimtinės teisės teorija, tautos suverenumo ir visuomeninės sutarties ideologija pagrįsti programiniai principai išryškėjo apie 1645. 1647 tapo savarankiška, turėjo apie 20 tūkst. narių. Žymiausi aktyvistai – Dž. Lilbernas, R. Overtonas, V. Uolvinas. Partijos programa išdėstyta dokumente „Tautos susitarimas“.

Li Robertas

(1807-1870), amerikiečių kariškis, politikas, vienas žymiausių JAV pilietinio karo vadų. Vadovavo pietinių valstijų kariuomenei.

Liaudies frontas

XX a. 4 deš. demokratinių jėgų koalicija, nukreipta prieš fašizmą ir karo agresiją. Jį sudarė kairiosios partijos, svarbų vaidmenį vaidino komunistai. Stiprėjant fašizmui Europoje, liaudies frontai kūrėsi Prancūzijoje, Ispanijoje. II pasaulinio karo metais jų pagrindu kūrėsi pasipriešinimo judėjimai.

Liaudies gynėjai

„Liaudies gynėjai“
„Liaudies gynėjai“
SSRS okupacijos metais oficialus ginkluotų vietinių aktyvistų, skirtų kovai su partizanais, pavadinimas. Jų buvo nuo 8 iki 11 tūkst. Žmonės juos vadino stribais (rus. istrebitel – naikintojas).

Liaudies komisarų taryba

(LKT), Sovietų Rusijos ir SSRS vyriausybės pavadinimas 1917-1946 m. Pirmajai LKT vadovavo V. Leninas (1917-1924), vėliau A. Rykovas (1924-1930), V. Molotovas (1930-1941), J. Stalinas (1941-1946). 1946 m. pavadinta Ministrų taryba.

Liaudies priešas

sovietinėje terminijoje – asmuo, nepritariantis sovietinei valdžiai. Jie buvo kalinami, tremiami į Sibirą. „Liaudies priešų“ deportacijos iš Baltijos valstybių prasidėjo 1940 m. vasarą. Pagal iš Maskvos atsiųstas instrukcijas iš anksto buvo sudarinėjami „liaudies priešų“ sąrašai.

Liaudies seimas

Rinkimai
Rinkimai
„Liaudies seimas“
„Liaudies seimas“
marionetinė aukščiausiosios valstybinės valdžios institucija sovietų okupuotoje Lietuvoje. Išrinktas 1940 m. liepos 14-15 d. Veikė 1940 m. liepos 21 - rugpjūčio 25 d.

Liaudies vyriausybė

1940 m. birželio 17 d. sudaryta sovietinė Lietuvos vyriausybė. Ministras Pirmininkas – J. Paleckis. Paleido Tautininkų, Šaulių sąjungas, birželio 27 d. paleido Seimą, legalizavo komunistų partiją. Baigė darbą, kai 1940 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta Lietuvos SSR liaudies komisarų taryba (LKT).

Liaudininkai

lietuvių politinė srovė. Artima Rusijos liberaliajai narodnikystės krypčiai. Pradėjo formuotis XIX a. pab. varpininkų organizacijose. Iki 1902 m. vadinosi varpininkais, nuo 1902 m. – demokratais.

Liauksminas Žygimantas

(1596 ar 1597-1670), filosofas, retorikos ir muzikos teoretikas, pedagogas, jėzuitas. Vienas pirmųjų Vilniaus universiteto profesorių lietuvių. Lietuvių muzikologijos pradininkas.

Liberalizmas

(lot. liberalis – laisvas), politinė doktrina, ideologija, pagrįsta asmens laisvės principu, valstybės kontrolės aprivojimu, įstatymų viršenybe ir laisvąja rinka. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai naudotis visomis teisėmis, planuoti savo gyvenimą, susirasti pragyvenimo šaltinį. Valstybės paskirtis – sudaryti sąlygas, užtikrinančias galimybę visiems žmonėms naudotis savo laisve, ir neleisti atsirasti laisvės suvaržymams, galintiems kilti tiek iš kitų asmenų, tiek iš vyriausybės.

Liberum veto

(iš lot. – laisvė drausti, draudžiu), ATR seimo nario teisė uždrausti ir panaikinti bet kokį nutarimą. Jį buvo galima priimti tik vienbalsiai.

Lietūkis

(tekstuose – „Lietūkis“), monopolinė Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi Lietuvoje 1923-1940 m. Lietūkiu oficialiai imta vadinti nuo 1931 m. Eksportavo kiaušinius, sviestą, linus, sėmenis, grūdus. Importavo mineralines trąšas, druską, žemės ūkio mašinas, cementą, naftą, cukrų, geležį, plataus vartojimo prekes. 1940 m. sovietų valdžios panaikintas.

Lietuva

Baltijos jūros rytinėje pakrantėje įsikūrusi baltų valstybė. Vietovardis, manoma, kilęs iš hidronimo Lietava, Lietauka (Neries intakas). Pirmieji Lietuvos vardą minintys šaltiniai yra Kvedlinburgo (Quedlinburg, Vokietija) analai („Annales Quedlinburgenses“), aprašantys teutonų misionieriaus Brunono ir jo pasekėjų nužudymą 1009 m. vasario 23 d. bei 1113 m. Kijevo Pečioros vienuolio Nestoro sudarytas metraštis „Senųjų laikų pasakojimas“, kur atpasakojamas kunigaikščio Jaroslavo žygis į Lietuvą. XIII a. pradžioje ir viduryje, kuriantis Lietuvos valstybei, šiame procese dalyvavo daugelis baltiškųjų gentinių junginių – prūsai, jotvingiai-sūduviai, skalviai, lamatiečiai, kuršiai, žemaičiai, žiemgaliai, sėliai, aukštaičiai, lietuviai. Valstybės įkūrimo data yra 1253 m. liepos 6-oji – pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.

Lietuviai

baltų gentis. Su ja siejamas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės kūrimasis.

Lietuvininkai

Rytų Prūsijos lietuviai, senieji Mažosios Lietuvos gyventojai. Susiformavo XV ir XVI a. Lietuvininkais vadinosi patys.


Naudota literatūra ir šaltiniai