Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 163
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė

(LDK), XIII-XVIII a. gyvavusi valstybė.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis

ankstyviausioji Lietuvos metraščių dalis. Joje aprašoma 1379-1392 m. Kęstučio ir Vytauto kova su Jogaila dėl valdžios. Parašyta XIV a. pabaigoje Vytauto aplinkoje ir jo iniciatyva. Iškilus Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi idėjai, kūrinys papildytas XV a. 3 dešimtmečio įvykiais ir pavadintas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraščiu.

Lietuvos Helsinkio grupė

1976 m. įsteigta lietuvių pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizacija. Jos tikslas buvo informuoti 1975 m. Helsinkio pasitarime dalyvavusių valstybių vyriausybes apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS okupuotoje Lietuvoje.

Lietuvos ir Lenkijos valstybė

(Respublika, Žečpospolita, Abiejų Tautų Respublika), 1569-1795 m. egzistavusi federacinė Lietuvos ir Lenkijos valstybė. Sudaryta po 1569 m. Liublino unijos. Turėjo bendrą seimo renkamą valdovą, kuris buvo tituluojamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, bendrą seimą, bendrą užsienio politiką. Galutinai žlugo po Trečiojo Respublikos padalijimo 1795 m. Buvusias Lietuvos ir Lenkijos valstybės žemes pasidalino Rusija, Prūsija ir Austrija.

Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartis

Lietuvos teritorija
Lietuvos teritorija
1920 m. liepos 12 d. Maskvoje pasirašyta sutartis, kuria Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir suverenumą, jos etnografines sienas, atsisakė visiems laikams teisių į jos teritoriją. Įsipareigojo grąžinti karo metais išvežtą turtą, archyvus ir kt.

Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštis

XVI a. pradžios literatūrinis-istoriografinis kūrinys, kurį sudaro legendinė Lietuvos istorija nuo pirmųjų amžių po Kr. iki Gedimino ir perredaguotas Lietuvos metraščių Trumpasis sąvadas. Dar vadinama ir Lietuvos metraščių Platesniuoju arba Viduriniuoju sąvadu.

Lietuvos kariuomenė

pavaldžios Lietuvos Respublikai karinės pajėgos.

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika

žymiausias Lietuvos pogrindinis leidinys, ėjęs 1972-1989 m. Pirmasis redaktorius – kunigas S. Tamkevičius. Dingstis leisti „Kroniką“ buvo Lietuvoje vykę teismai, nuteisę tris kunigus už vaikų katekizavimą ir rengimą pirmajai komunijai. Leidinys registravo valdžios nusikaltimus Bažnyčiai. Iš viso išėjo 81 numeris.

Lietuvos komunistų partija

(LKP), politinė partija, veikusi 1918-1991 m. Įkurta Vilniaus suvažiavime 1918 m. spalio 1-3 d. Suvažiavimas nutarė vadovautis RKP(b) programa, iškėlė uždavinį įvesti Lietuvoje proletariato diktatūrą ir sovietų valdžią. Į LKP CK pateko V. Kapsukas, Z. Angarietis, P. Eidukevičius ir kt. Ši partija turėjo tikslą įjungti Lietuvą į Sovietų Rusijos sudėtį.

Lietuvos krikščionių demokratų partija

(1917-1940 m. Lietuvių krikščionių demokratų partija, LKDP), krikščioniškajai ideologijai atstovaujanti partija, Lietuvoje veikusi 1917-1940, 1941-1944, 1989-2001 m.

Lietuvos krikštas

katalikybės kaip valstybinės religijos įvedimas Lietuvoje 1387 m.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis

(LLKS), vieninga partizanų pasipriešinimo organizacija, įkurta 1949 m. vasario 10-20 d. Radviliškio raj. Minaičių k. vykusiame visos Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavime. Jame priimta politinė deklaracija, kurioje konstatuota, kad LLKS taryba yra aukščiausiasis tautos politinis organas, vadovaująs politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad būtų atkurta nepriklausoma demokratinė respublika.

Lietuvos laisvės lyga

(LLL), 1978 m. birželio 14 d. įsteigta pogrindinė antisovietinė Lietuvos organizacija. Vadovas – Antanas Terleckas. Siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę. 1995 m. įregistruota kaip politinė partija. 2003 m. savo veiklą nutraukė.

Lietuvos liaudies kariuomenė

(Liaudies kariuomenė), 1940 m. liepos 3 d. sovietų reorganizuota Lietuvos Respublikos kariuomenė. Pakeista vadovybė, panaikinta tautinė atributika, įvesta politinių vadovų institucija, įdiegta sekimo sistema, skleista propaganda dėl Lietuvos prisijungimo prie SSRS. Liepos 30 d. reorganizuota į 29-ąjį teritorinį šaulių korpusą ir įjungta į Raudonosios armijos sudėtį.

Lietuvos metraščiai

XIV-XVI a. literatūriniai-istoriografiniai kūriniai, kuriuose dėstoma LDK politinė istorija. Skiriasi nuo rusų metraščių, kuriems būdingi pametiniai kalendorinio tipo užrašai. Vyrauja pasaulietinio turinio ištisiniai, dažnai be datų pasakojimai apie svarbiausius istorinius įvykius. Autoriai nežinomi, parašymo laikas ir aplinkybės nustatomi hipotetiškai. Parašyti LDK kanceliarine slavų, kai kurie – lenkų kalba.

Lietuvos Metrika

Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos archyvo dokumentai. Seniausi įrašai siekia 1367 m., vėliausi – XVIII a. pabaigą.

Lietuvos Nepriklausomybės kovos

Nepriklausomybės kovos
Nepriklausomybės kovos
Nepriklausomybės kovos
Nepriklausomybės kovos
atsikuriančios Lietuvos valstybės kovos 1919-1920 m. su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, siekusiais sutrukdyti atkurti nepriklausomybę. Prasidėjo 1919 m. pradžioje įsiveržus bolševikų kariuomenei ir baigėsi 1920 m. rudenį lenkų L. Želigovskio vadovaujamai armijai užėmus Vilniaus kraštą.

Lietuvos socialdemokratų partija

(LSDP; iki 1901 m. Lietuviškoji socialdemokratų partija, 1902-1905 m. – Lietuvių socialdemokratų partija), pirmoji Lietuvos politinė partija. Nelegalus steigiamasis susirinkimas įvyko 1896 m. gegužės 1 d. Jame dalyvavo 15-17 žmonių: A. Domaševičius, F. Dzeržinskis, K. Zalevskis, A. Moravskis ir kt. A. Domaševičių suėmus, atvykę į Vilnių S. Kairys ir A. Janulaitis parengė programą, dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime. S. Kairys buvo išrinktas Seimo vicepirmininku, J. Basanavičiaus pavaduotoju.

Lietuvos Sovietų Respublika

marionetinis valstybinis darinys, gyvavęs nuo 1918 m. gruodžio iki 1919 m. vasario pabaigos Sovietų Rusijos užgrobtoje Lietuvos teritorijoje.

Lietuvos SSR

(LSSR, LTSR, Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika), 1940 m. liepos 21 d. prosovietinio Liaudies seimo paskelbtas valstybinis administracinis darinys, gyvavęs iki 1990 m. 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS AT VII sesijoje LSSR buvo paskelbta SSRS sąjungine respublika.

Lietuvos Statutas

LDK teisės kodeksas. Buvo trys Lietuvos Statutai: I įsigaliojo 1529 m., II – 1566 m., III patvirtintas 1588 m. Parašyti kanceliarine slavų kalba. Galiojimas Lietuvoje panaikintas 1840 m.

Lietuvos Steigiamasis Seimas

Vasario 16-osios Nepriklausomybės akte numatyta institucija, kuri turėjo būti išrinkta demokratiniu būdu ir nustatyti Lietuvos „valstybės pamatus“ bei santykius su kitomis valstybėmis. Dėl Nepriklausomybės kovų išrinktas tik 1920 m. balandžio 14-15 d. Seimo pirmininku išrinktas krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis, jis paskelbtas Lietuvos prezidentu.

Lietuvos Taryba

Lietuvos Taryba
Lietuvos Taryba
(iki 1918 02 16 Lietuvos Krašto Taryba, nuo 1918 07 11 Lietuvos Valstybės Taryba), Lietuvos valstybės kūrimo centras 1917-1920 m. Išrinkta 1917 m. rugsėjo 21-22 d. d. Vilniaus konferencijos metu.

Lietuvos valstiečių sąjunga

valstiečių politinė partija, veikusi 1905-1915 ir 1918-1922 m. Įsteigta 1905 m. gruodžio 5 d. Vilniuje. Steigėjais buvo Juozas Gabrys-Paršaitis, Ernestas Galvanauskas, Petras Ruseckas. Leido laikraštį „Lietuvos ūkininkas“. Pasisakė už Lietuvos nepriklausomybę, valstiečių gyvenimo pagerinimą, žemės suteikimą bežemiams ir mažažemiams.

Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas

1. LDK aukščiausiasis teismas, veikęs 1581-1794 m., žemesniųjų teismų išspręstų bylų apeliacinė instancija. Nagrinėjo žemesniųjų teismų teisėjų, pareigūnų tarnybinių nusižengimų bylas. Narius rinko apskričių bajorų seimeliai. Prijungus Lietuvą prie Rusijos (1795), 1797 m. vietoj Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo buvo įsteigtas Lietuvos Vyriausiasis Teismas;
2. Lietuvos Respublikos aukščiausioji teismo institucija 1919-1940 m.

Lietuvos žemė

istorinė lietuvių žemė. XIII a. taip vadinta viena iš dabartinės Aukštaitijos sričių, buvusi Nemuno, Neries ir Merkio tarpupyje. Manoma, kad čia susiklostė būsimosios lietuvių tautybės branduolys. XIII a. čia galėjo būti Mindaugo domenas, jungęs kitas lietuvių žemes į Lietuvos valstybę.

Linčas

(angl. lynchng), savavališkas prievartos aktas, minios ar kelių asmenų susidorojimas su asmeniu, įtariamu įvykdžius nusikaltimą. Pavadinimas kilo nuo JAV plantatoriaus Č. Linčo, rasisto, išgarsėjusio susidorojimais su negrais, pavardės.

Linėjus Karlas

(1707-1778), švedų gamtininkas, Upsalos universiteto profesorius, pirmasis Švedijos mokslų akademijos prezidentas. Įvedė dvigubus lotyniškus giminės ir rūšies pavadinimus, sukūrė augalijos ir gyvūnijos sistemas. Pagrindinis darbas – „Gamtos sistema“.

Linijinis A ir B raštas

Egėjo jūros civilizacijų rašto sistemos. Linijinis A raštas susiformavo XVII a. pr. Kr., o apie XV a. pr. Kr. jį išstūmė linijinis B raštas. Pirmoji linijinio rašto šaka – linijinis A raštas labiau buvo išplitęs Egėjo jūros baseine, Kretoje, Kipre, o linijinis B – žemyne (Mikėnų kultūroje). Linijinis A raštas iki šiol neiššifruotas, o linijinį B raštą 1953 m. iššifravo anglų mokslininkas M. Ventris.

Linkolnas Abrahamas

A. Linkolnas
A. Linkolnas
(Abraham Lincoln, 1809-1865), Šiaurės Amerikos politikas, 1860-1865 JAV prezidentas, vergijos panaikinimo iniciatorius, JAV nacionalinis didvyris.

Lysenka Trofimas

(1898-1976), SSRS biologas. 1948-1953 m. diktatoriškai vadovavęs sovietų biologijai, pasmerkė G. Mendelio genų teoriją. Jos šalininkus išvijo iš SSRS mokslo įstaigų. Žadėjo sukurti neregėtai derlingas augalų ir gyvulių veisles. Sukūrė teoriją, kad genų nesą, organizmai keičiasi tik veikiami aplinkos. Šią teoriją palaikė J. Stalinas. Tai atitiko tuo metu SSRS viešpatavusią komunizmo doktriną. Valdant SSRS L. Brežnevui, prarado įtaką.

Liščinskis Kazimieras

(1634-1689), vienas ateizmo LDK pradininkų.

Litas

Lietuvos bankas
Lietuvos bankas
1922-1940 ir nuo 1993 m. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas. Finansų, prekybos ir pramonės ministro 1922 m. rugsėjo 25 d. įsakymu įvestas į apyvartą nuo 1922 m. spalio 1 d. Tai buvo auksu padengta valiuta (1 litas – 0,150462 g gryno aukso). Priimant Lito įstatymą didelį darbą atliko profesorius V. Jurgutis, kuris vadinamas „lito tėvu“.

Litbelas

(oficialiai – Lietuvos ir Baltarusijos Sovietų Socialistinė Respublika), bolševikų sukurta dviejų socialistinių respublikų unitarinė valstybė. RKP(b) nurodymu 1919 m. vasario 27 d. Vilniuje buvo sudaryta jos vadovybė. Liaudies komisarų tarybos pirmininku bei užsienio reikalų komisaru tapo V. Kapsukas. 1919 m. balandžio mėn. Lenkijos kariuomenei okupavus Vilnių, Raudonoji armija buvo priversta trauktis į Baltarusiją, todėl iširo ir Litbelas.

Litorinos jūra

Baltijos jūros raidos stadija (tarp 5800-2500/2300 m. pr. Kr.). Pavadinta sūriavandenio moliusko „Littorina Littorea“ vardu.

Liturgija

(gr. leiturgia – valstybinė prievolė; viešos apeigos):
1. sen. graikų poliuose piliečio prievolė, darbas polio naudai. Atlikdavo pasiturintys polio gyventojai. Formos buvo įvairios – gimnasijų rėmimas ir rūpinimasis jais, teatro rėmimas, įsipareigojimas pastatyti ir išlaikyti laivą ir kt. Už liturgijos vengimą buvo numatyta speciali bausmė – antidosijus;
2. judėjų ir krikščionių religijose – pamaldų visuma. Apima įvairias apeigas, jų perteikimą žodžiu, gestais, veiksmais, judėjimu, t. p. įvairias tradicijas, giesmes.

Liubartas

(mirė apie 1385), jauniausias Gedimino sūnus. Apie 1320 ar 1322-1323 m. vedė Volynės kunigaikščio Adrejaus Jurjevičiaus dukrą ir gavo valdyti Lucką. Mirus žmonai, 1350 m. vedė Maskvos didžiojo kunigaikščio giminaitę Olgą. Tapęs visos Volynės kunigaikščiu, ją prijungė prie LDK. Dėl Volynės ir Haličo nuolat kariavo su Lenkija. Kęstučio ir Algirdo padedamas 1370 m. iš Lenkijos atsiėmė Volynės Vladimirą. 1382 m. rėmė Kęstutį prieš Jogailą. Manoma, kad turėjo tris sūnus. Jo palikimą perėmė sūnus Teodoras.

Liublino unija

Unijos aktas
Unijos aktas
1569 m. Liubline sudaryta sutartis tarp LDK ir Lenkijos, kuria LDK susijungė su Lenkijos karalyste į federacinę Lenkijos ir Lietuvos Respubliką (nuo 1582 m. Abiejų Tautų Respublika; ATR).

Liubomirskio rokošas

(Lubomirskio rokošas), Lenkijos didžiojo maršalkos ir lauko etmono J. S. Liubomirskio 1665-1666 m. surengtas ginkluotas maištas prieš ATR valdovo Jono Kazimiero ir jo žmonos Liudvikos Marijos politiką, pirmiausia prieš pastangas apriboti bajorų įtaką ir sustiprinti karaliaus valdžią.

Liudendorfas Erichas

(Erich Ludendorf; 1865-1937), Vokietijos generolas ir politikas. Iškilo ir pasižymėjo per I pasaulinį karą.