Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 196
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Mohačo mūšis

Vengrijos ir Osmanų imperijos kariuomenių mūšis, įvykęs 1526 m. rugpjūčio 29 d. prie Mohačo (170 km į pietus nuo Budapešto).

Mohendžo Daras

žr. Harapa ir Mohendžo Daras.

Mokslas

susistemintų teiginių apie tikrovę visuma.

Molotovas Viačeslavas

(tikr. Skriabin; 1890-1986),  SSRS politikas, diplomatas, vienas įtakingiausių J. Stalino patikėtinių. 1939 m. pasirašė sutartį su Vokietija, kurioje slapta susitarė dėl įtakos sferų pasidalijimo Vid. Europoje.

Molotovo kokteilis

(tekstuose „Molotovo kokteilis“), per Žiemos karą (1939-1940) suomių prieš SSRS tankus naudoti buteliai su degiuoju skysčiu. Pavadinimas siejamas su SSRS užsienio reikalų ministro V. Molotovo pavarde.

Molotovo-Ribentropo paktas

SSRS ir hitlerinės Vokietijos nepuolimo sutartis, pasirašyta 1939 m. rugpjūčio 23 d. Prie sutarties buvęs slaptas protokolas nustatė abiejų valstybių įtakos sferas Europoje.

Monarchas

(gr. monos – vienas + archos – valdovas), valstybės vadovas, valdžią įgyjantis sosto paveldėjimo tvarka arba specialiais rinkimais iki gyvos galvos.

Monarchija

(gr. monarchia – vienvaldystė), valstybės valdymo forma, kai valdžia priklauso vienam asmeniui – monarchui. 

Mongolai

Azijos tautų grupė.

Mongolai-totoriai

Rytų Europos, Vidurio ir Vakarų Azijos nukariavime XIII a. dalyvavę mongolai. Per mongolų užkariavimus susikūrė Aukso ordos valstybė, kurioje iš tiurkų ir mongolų susidarė totorių tautybė.

Mongolų imperija
Multithumb found errors on this page:

There was a problem loading image 'images/maps/06/06_26.jpg'
There was a problem loading image 'images/maps/06/06_26.jpg'

Mongolų totorių imperija XIII a. pab.
Mongolų totorių imperija XIII a. pab.
XIII a. pr. Čingischano sukurta valstybė Azijoje ir Rytų Europoje.

Monofizitai

(gr. monos – vienas + physis – prigimtis), krikščionybės srovė, pripažįstanti, kad Jėzus Kristus egzistuoja tik kaip Dievas, nes susijungiant 2 Jėzaus Kristaus prigimtims – dieviškajai ir žmogiškajai, žmogiškoji išnyksta dieviškojoje.

Monoteizmas

tikėjimas vienu dievu, viendievystė. Pirmoji monoteistinė religija – judaizmas.

Monro doktrina

Dž. Monro
Dž. Monro
XIX a. pr. suformuluoti JAV užsienio politikos principai.

 

Monteskjė Šarlis Luji de

Š. Monteskjė
Š. Monteskjė
(de Montesquieu Charles Louis ; 1689-1755), prancūzų Švietimo epochos istorikas, filosofas, rašytojas, teisininkas. Vienas svarbiausių švietėjų.

Montesuma II

Montesuma II
Montesuma II
(isp. Montezuma; 1468-1520), actekų valdovas (1503-1520), religinis ir politinis reformatorius.

Moras Tomas

T. Moras
T. Moras
(Thomas More; 1478-1535), Anglijos politikas, teisininkas, humanistas, rašytojas. Valstybės kancleris (1529-1532). Žymiausias darbas „Utopija“ (1516), jame vaizdavo idealią lygiateisių, dirbančių piliečių visuomenę be privačios nuosavybės, o dorovė ir moralė paremta religingumu.

 

Moratoriumas

(lot. moratorius – sulaikantis, delsiantis), valstybės nustatomas prievolių vykdymo terminų atidėjimas. Tai daroma dėl tam tikrų susidariusių aplinkybių: stichinių nelaimių, karo, sunkios ekonominės padėties.

Moravskis Alfonsas

(1868-1941), ekonomistas, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos programos (1895) autorių.

Morena

smėlingos, molingos, žvyringos ir riedulingos uolienos, susidariusios ledyno dugne ir pakraštyje.

Mormonai

(Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčia), XIX a. I pusėje JAV atsiradęs religinis judėjimas.

Morta

(m. 1262), Lietuvos karalienė. Antroji Mindaugo žmona.

Motiejus Trakiškis

(apie 1370-1453), LDK bažnyčios ir valstybės veikėjas, pirmasis Žemaičių vyskupas.

Mozė

sen. žydų genčių politinis vadas, Jahvės pranašas, Penkiaknygės autorius. Gyveno XIII a. pr. Kr. Jahvės įsakymu išvedė žydus iš Egipto nelaisvės, ant Sinajaus kalno gavo iš Jahvės 10 Dievo įsakymų, visų žydų vardu sudarė su Jahve sutartį ir vedė juos į Pažado žemę. Judaizme, krikščionybėje ir islame vienas didžiausių pranašų.

Mubarakas Mahometas Hosnis

(Muhammad Hosni Mubarak; g. 1928), Egipto politikas, prezidentas (1981-2011).

Mudžahedai

musulmonai, kovojantys šv. karą. Per 1978-1992 m. Afganistano karą mudžahedais buvo vadinamipartizanai, kariaujantys su prosovietine vyriausybe ir SSRS kariuomene. Po šio karo suskilo į kelias grupes, kurių radikaliausia pasivadino talibais.

Muftijus

(arab. mufti – sprendėjas), musulmonų religinis autoritetas, teisės teoretikas ir žinovas (fakichas), teisėjo (kadi) ar privataus žmogaus prašymu raštu arba žodžiu pateikiantis sprendimą teisiniais ir kulto klausimais, juo remdamasis teisėjas gali priimti teismo nuosprendį.

Muitas

mokestis už įvežamas į šalį prekes, padidinantis jų kainą.

Mukdeno incidentas

1931 m. rugsėjo 18 d. japonų įvykdytas Mandžiūrijos miesto Mukdeno (dab. Šenjangas) užgrobimas.

Mumija

mirusio žmogaus palaikai, specialiomis medžiagomis apsaugoti nuo irimo ir puvimo. Seniausios išlikusios mumijos – Chinchorro (Čilės ir Peru pasienis) datuojamos apie 5000 m. pr. Kr.

Muravjovas Michailas

M. Muravjovas
M. Muravjovas
(1796-1866), Rusijos valstybės veikėjas, generolas. 1863-1865 m. Vilniaus generalgubernatorius. Vadovavo malšinant 1863-1864 m. sukilimą, pagarsėjo kaip Muravjovas Korikas. Vykdė rusinimo politiką.

Musolinis Benitas

B. Musolinis
B. Musolinis
(Benito Mussolini; 1883-1945), Italijos politikas, vienas fašizmo pradininkų, Italijos fašistų partijos įkūrėjas ir vadovas.

Musulmonas

(arab. muslim – islamo išpažinėjas, paklūstantis Dievui), islamo tikėjimą išpažįstantis asmuo. 

Mūšis dėl Anglijos

1940 m. rugpjūčio mėn. prasidėjęs nacistinės Vokietijos puolimas prieš D. Britaniją.

Muškietininkai

(pranc. mousquetairesmouscjuet – muškieta), negraižtviniais šautuvais, užtaisomais iš laibgalio parako užtaisu (muškieta), ginkluoti Europos kariuomenių pėstininkai XVI-XVII a. Europoje. Nešiojo perpetę, kurioje laikė užtaisą, kulkas ir dagtį.

Mūzos

(gr. musai), 9 sen. graikų deivės – menų ir mokslų globėjos, Dzeuso ir Mnemozinės (Atminties) dukterys: Erato – poezijos, ypač meilės, Euterpė – lyrinės poezijos, Klėjo – istorijos, Kaliopė – epinės poezijos, Melpomenė – tragedijos, Talėja – komedijų, Terpsichora – šokio, Uranija – astronomijos ir geometrijos, Polihimnija – muzikos ir sakralinės poezijos. Nuolatinės dievo Apolono palydovės. Svarbiausi kulto centrai: Helikono kalnas (Bojotijoje), Parnaso kalnas (Fokidėje).