Žodynas

Čekoslovakijos, Jugoslavijos ir Rumunijos karinė politinė sąjunga, siekusi išlaikyti jėgų santykį susidariusį po I pasaulinio karo.

istorinė pietinės ir pietrytinės Lenkijos sritis Vyslos upės aukštupyje ir vidurupyje. Nuo X a. pabaigos įėjo į Lenkijos valstybės sudėtį. Per ATR padalijimus (1772-1795) didžioji Mažosios Lenkijos dalis atiteko Austrijai.

istorinė sritis, susidariusi XVI a. apibus Priegliaus, jo intakų ir Nemuno žemupio baseine. 1525-1871 m. priklausė Prūsijos kunigaikštystei ir karalystei, nuo 1871 m. – Vokietijos imperijai.

žr. daugumos atstovavimo rinkimų sistema.

istorinė Lenkijos sritis Vyslos vidurupio baseine.

parlamentinio valdymo įgyvendinimo būdas, kai parlamente nesusidaro stabili dauguma, o vyriausybę imasi sudaryti kuri nors daugumos nesudaranti frakcija ar koalicija. Mažumos valdymo atveju valdančiai koalicijai daug sunkiau vykdyti savo politiką, nes kiekvieną kartą tenka užsitikrinti papildomą kitų frakcijų paramą, daryti nuolaidų, siekti kompromisų.

(lot. Martinus Mosuidius; apie 1510-1563), lietuvių raštijos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos autorius, reformacijos veikėjas.

(pagal I a. Romos politiko Gajaus Cilnijaus prievardį Mecenatas), intelektualų ir meninkų globėjas, jų kūrybos rėmėjas.

musulmonų maldos namai.

(lot. mediator – tarpininkas), mitologijoje – tarpininkas tarp dievų ir žmonių pasaulių. Dažnai jais būna paukščiai, šliužai.

(Catherine de Medici; 1519-1589), Prancūzijos karaliaus Henriko II (1547-1559) žmona iš italų Medičių giminės.

1320 m. liepos 27 d. netoli Medininkų (dab. Varnių) įvykęs mūšis tarp Kryžiuočių ordino ir Medininkų žemės žemaičių kariuomenių.

Didžiausio ploto (pilies kiemas – 2 ha) ir mažiausiai perstatinėta mūrinė Lietuvos pilis. Manoma, kad pastatyta XIII a. Įkurta dabartiniame Medininkų (Vilniaus raj.) kaime, 31 km į pietryčius nuo Vilniaus. Turėjo 4 bokštus ir 4 vartus. Po 1655 m. Lenkijos-Lietuvos ir Rusijos karo apgriauta ir nebeatstatyta.

žr. Žemaičių vyskupystė.

istorinė XIV-XV a. žemaičių žemė. Sudarė Karklėnų, Laukuvos, Medininkų, Šiauduvos, Tverų valsčiai (dabartiniai Plungės, Šilalės ir Telšių rajonai). Svarbiausia pilis buvo Medvėgalis, centras – Medininkai (dab. Varniai).

ant Medvėgalio piliakalnio (Šilalės raj.) stovėjusi medinė pilis, šaltiniuose minima 1316 m. 1329 m. ją buvo apgulusi kryžiuočių, Bohemijos karaliaus Jono ir kitų kryžininkų kariuomenė. 1329 m. sudeginta.

pirmykščio žmogaus pirmosios pastangos valdyti, paveikti supantį pasaulį. Medžioklės magija pagrįsta nuostata, kad burtais, maginiais veiksmais įmanoma valdyti gamtos jėgas, užsitikrinti medžioklės sėkmę.

(mirė 1196), pirmasis Livonijos vyskupas. Su jo vardu siejamas naujas vokiečių veržimosi į rytus etapas.

(tikr. Goldie Mabowitch; 1898-1978), Izraelio politikė. 1969-1974 m. Izraelio koalicinės vyriausybės premjerė. Siekė taikos su arabais.

(1910-1920), politinių ir socialinių pokyčių laikotarpis, kilęs dėl demografinių, ekonominių ir socialinių priežasčių autoritarinio V. Dijo režimo metu.

(Philipp Melanchthon; 1497-1560), vokiečių humanistas, graikų k. profesorius, Bažnyčios reformatorius. Vienas Augsburgo religinės taikos (1555), įtvirtinusios protestantizmą pagal principą „kieno valdžia, to ir tikėjimas“, iniciatorių.

(Jean Meslier; 1664-1729), dvasininkas, radikaliausias prancūzų švietėjas, filosofas. Laikomas anarchizmo pradininku.

LDK ir Lenkijos karalystės aktas, sudarytas 1501 m. Deklaruota, kad Lenkijos karalystė ir LDK susijungia į vieną valstybę, kurią valdo bendrai išrinktas karalius.

LDK ir Lenkijos taikos sutartis su Kryžiuočių ordinu, sudaryta 1422 m. prie Melno ežero. Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė Užnemunės (Sūduvos) ir Žemaitijos.

1363 m. vykęs LDK ir Aukso ordos kariuomenių mūšis prie Mėlynųjų Vandenų upės (dab. Ukrainoje, veikiausiai prie dabartinės Siniuchos, pietinio Bugo kairiojo intako).

(lot. memorandum – tai, kas atsimintina), diplomatinis aktas, detaliai išdėstantis kurio nors klausimo esmę, faktinę ir teisinę argumentaciją. 

pirmasis Egipto faraonas, valstybės kūrėjas ir vienytojas, sujungęs Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą. Laikomas Egipto sostinės Memfio įkūrėju.

(mirė 1515), Krymo chanas (1468-1515).

protestantų bendruomenė, anabaptistų atšaka, susiformavusi XVI a. Nyderlanduose po Miunsterio komunos žlugimo (1535).

(1672-1729), Rusijos valstybės ir karinis veikėjas. Vienas artimiausių Petro I bendražygių.