Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 158
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Retušas

(pranc. retoucheretoucher – pataisyti), archeologijoje specialus titnaginių dirbinių formavimo, taisymo ar aštrinimo veiksmas, dažniausiai atliekamas raginiu, kauliniu ar mediniu strypeliu spaudžiant arba smūgiuojant.

Revizinė siela

XVIII-XIX a. Rusijos imperijoje – prievolinių luomų vyriškis, įrašytas į revizijų sąrašus. Nuo revizinio asmens buvo imamas pagalvės mokestis.

Revizionistinė valstybė

(lot. revisio – peržiūrėjimas), valstybė, siekianti pakeisti esamą padėtį (savo santykius su kitomis valstybėmis, nusistovėjusią galios pusiausvyrą ir kt.).

Revizionizmas

socializmo šaka ir darbininkų judėjimo srovė, susiformavusi XIX a. II pusėje kaip atsvara marksizmui.

Revoliucija

(lot. revolutio – perversmas), žymus gamtos, visuomenės, kultūros pasikeitimas, perversmas.

Revoliucija ryja savo vaikus

Prancūzijos revoliucijos metais atsiradęs posakis „Revoliucija kaip Saturnas ryja savo vaikus“, apibūdinęs jakobinų susidorojimą su sukilusiais Vandėjos valstiečiais. Posakio autorius – žirondistas P. Vernjo.

Rėza Martynas Liudvikas

(1776-1840), evangelikų liuteronų kunigas, teologas, poetas, tautosakininkas. Rinko, tyrinėjo ir skelbė lietuvių liaudies dainas. Išleido pirmą lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos“ (1825). Rašė eilėraščius vokiečių kalba. Išleido K. Donelaičio „Metus“ (1818). Parašė „Lietuviškosios Biblijos istoriją“ (1816 m., vokiečių kalba).

Rezidencija

(lot. residentiaresideo – lieku (sėdėti) vietoje), valstybės, vyriausybės vadovo ar kito aukšto pareigūno būstinė. Taip pat diplomatinės atstovybės vadovo, valstybės atstovo prie tarptautinės organizacijos būstinė, turinti neliečiamumo statusą

Rezistencija

(lot. resistentia – pasipriešinimas), judėjimas, kovojantis su kraštą okupavusia valstybe. 

Rezoliucija

1. trumpa suvažiavimo, susirinkimo ar komiteto išvada svarstytu klausimu;
2. pareigūno ar viršininko sprendimas, užrašytas prašytojo rašte.

Rėžtukas

titnaginis įrankis, siaurais skersiniais ašmenimis kampe. Jis skirtas pjauti kaului ir ragui. Ypač dažnai naudotas paleolito ir mezolito laikotarpiu.

Ribentropas Joachimas fon

(Joachim von Ribbentrop; 1893-1946), Vokietijos politikas, diplomatas. 1938-1945 m. Vokietijos užsienio reikalų ministras. Sudarė Berlyno-Romos ašies sutartį, pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą, atplėšė nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą. Niurnbergo teismo nuteistas mirties bausme.

Riksdagas

(šved. Riksdag), Švedijos parlamentas, 1866-1970 m. buvo dvejų rūmų, nuo 1971 m. – vienerių. Renkamas trejiems metams. sudarytas iš 349 deputatų.

Rimantienė Rimutė

(g. 1920), lietuvių archeologė, habilituota daktarė.

Rimbertas

(Rimbertus), arkivyskupas, „Šv. Anscharijaus („Šv. Ansgaro“, „Šv. Anscharo“) kronikos“ autorius.

Rimberto kronika

pilnas pavadinimas – „Šv. Anscharijaus (Šv. Ansgaro, Šv. Anscharo) gyvenimas“. IX a. pabaigoje užrašė arkivyskupas Rimbertas (Rimbertus). Aprašomi VIII-IX a. įvykiai, tačiau didžiausioji dalis skirta IX a. Dėstoma Danijos, Švedijos ir viso Skandinavijos istorija. Šioje kronikoje detaliai aprašomas danų ir švedų žygis į Apuolę 853 m. Pirmą kartą rašytiniame šaltinyje paminėtas lietuviškas vietovardis.

Rimša Petras

(1881-1961), skulptorius. 1907 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvių dailės draugiją. Nuo 1900 m. dalyvavo parodose, surengė individualinių parodų. Sukūrė skulptūrų, skulptūrinių kompozicijų („Lietuvos mokykla 1864-1904“, „Artojas“ ir kt.), portretų, medalių.

Ringailė

viena iš trijų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio dukterų. Spėjama, kad jos motina – antroji Kęstučio žmona Birutė. 1392 m. Ringailė ištekėjo už Mozūrų kunigaikščio Henriko ir, priimdama krikštą, buvo pavadinta Elžbietos vardu.

Rinka

1. prekių mainų sfera; pagal mainų objektą skiriama prekių, darbo jėgos ir kapitalo (pinigų) rinkos; teritoriniu ir dydžio požiūriu yra vietinė, nacionalinė (vidaus) ir pasaulinė, arba tarptautinė (užsienio), rinkos;
2. vieta, kurioje ekonominiai subjektai perka ir parduoda prekes bei kitus išteklius.

Rinkimai

pagal iš anksto nustatytas taisykles atliekama procedūra, kurios metu valstybės piliečiai iš kelių kandidatų renka savo atstovus ar pareigūnus, kuriems bus pavesta valdyti valstybę. Laisvi ir periodiški atstovų rinkimai – svarbiausia demokratinio valdymo įgyvendinimo sąlyga.

Rinkimų apygarda

valstybės teritorijos dalis, kurioje skaičiuojami ir sumuojami rinkėjų balsai už iškeltus kandidatus.

Rinkimų apylinkė

rinkimų apygardos teritorinis vienetas. Lietuvoje rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.

Rinkimų cenzas

(lot. census – įkainojimas, surašymas), būtina sąlyga (tam tikras turtas, amžius, sėslumas ir kt.), leidžianti dalyvauti rinkimuose (rinkti arba būti renkamam).

Rinkimų kvota

balsų skaičius vienam mandatui gauti.

Rinkimų kvotos metodas

rinkimų kvotos apskaičiavimas visą rinkėjų skaičių dalijant iš mandatų skaičiaus.

Rinkimų sistema

balsų skaičiavimo ir rinkimų rezultatų įvertinimo sistema. Yra dvi pagrindinės rinkimų sistemos: arba daugumos atstovavimo (DA) (mažoritarinė), arba proporcingo atstovavimo (PA) bei daug įvairių šių sistemų modifikacijų.

Rinkimų teisė

teisė dalyvauti rinkimuose. Rinkimų teisė yra dvejopa: aktyvioji (teisė rinkti) ir pasyvioji (teisė būti išrinktam).

Rinkos ekonomika

ekonominių santykių visuma, kai gamintojas, remdamasis informacija apie rinkoje esamą paklausą ir pasiūlą, priima sprendimus, ką, kaip ir kiek gaminti. Rinkos ekonomikos sistema pažeidžiama tada, kai rinkos mechanizmas funkcionuoja neefektyviai (monopolijų, turtinės diferenciacijos atsiradimo galimybės; rinkos mechanizmo pagrindinių sąlygų nesilaikymas; privačių gamintojų ir vartotojų rinkų patiriamas išorinis poveikis ir pan.).

Risas

(pagal Dunojaus intako Riso pavadinimą), didžiausias kvartero ledynmetis. Prasidėjo maždaug prieš 400-350 tūkst. metų ir truko apie 300-250 tūkst. metų.

Rišeljė Armanas

A. Ž. Rišeljė
A. Ž. Rišeljė
(Armand Jean du Plessis Richelieu; 1585-1642), Prancūzijos kardinolas, pirmasis valstybės ministras valdant Liudvikui XIII. Centralizuotos absoliutinės monarchijos Prancūzijoje pradininkas, klasikinio absoliutizmo teoretikas.

Riteris

(vok. Ritter – raitelis), viduramžių Europoje asmuo, priklausantis kariniam bajorų luomui.

Riterių ordinas

viduramžiais katalikų vienuolių riterių karinė organizacija, kuri grobė ir kolonizavo svetimas žemes.

Rytprūsiai

(Rytų Prūsija), buvusi Prūsijos kunigaikštystės dalis tarp Vyslos ir Nemuno žemupių, susidariusi iš Kryžiuočių ordino XIII a. nukariautų baltų žemių. 1871-1945 m. kartu su Prūsija priklausė Vokietijos imperijai. Po Antrojo pasaulinio karo Potsdamo konferencijos nutarimu šiaurinė Rytprūsių dalis buvo perduota Sovietų Sąjungai (čia įkurta Rusijos SFSR Kaliningrado sritis), o pietinė dalis – Lenkijai.

Rytų Lietuvos pilkapių kultūra

V-IX a. baltų kultūra. Gyvavo II-XII a.

Ritualas

kulto veiksmų atlikimo būdas, forma, tvarka.

Riurikas

(m. apie 879), Riurikaičių dinastijos pradininkas.

Robespjeras Maksimiljenas

M. Robespjeras
M. Robespjeras
(Maximilien Francois Marle Isidore Robespierre; 1758-1794), prancūzų politinis veikėjas Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu. Vienas iš Jakobinų partijos vadovų.

Roizijus Petras

(tikr. Pedras Ruisas de Moras; apie 1505-1571), poetas, teisininkas, visuomenės veikėjas. Vienas II Lietuvos Statuto redaktorių.

Rokošas

(lenk. rokosz – maištas), XVI-XVIII a. Lenkijos-Lietuvos valstybėje legalus ginkluotas bajorų maištas prieš karalių. Pagal 1573 m. Henriko artikulus toks maištas buvo legalus valdovui viršijus savo įgaliojimus. Žymesnieji rokošai: 1606-1607 m. M. Zebžidovskio, 1665-1666 m. J. Liubomirskio.

Romanas

(mirė 1205), Haličo-Voluinės kunigaikštis.