Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 240
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Saulės kalendorius

ilgų laiko tarpų skaičiavimo sistema, susieta su Saulės padėtimi dangaus sferoje.

Saulės kultas

personifikuoto Saulės vaizdinio garbinimas. Šis kultas būdingas pirmykštėms ir vėlesnėms politeistinėms religijoms. Soliarines dievybes turėjo egiptiečiai (Ra, Horas), babiloniečiai (Šamašas), iraniečiai (Mitra), graikai (Melijas, Apolonas), slavai (Dažbogas).

Saulės mūšis

Saulės mūšis
Saulės mūšis
mūšis tarp Lietuvos (veikiausiai žemaičių) ir Kalavijuočių ordino, 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės žemėje netoli Šiaulių.

Saulius

(m. apie 1004 m. pr. Kr.), seniausios Izraelio valstybės įkūrėjas ir valdovas. Jo vadovaujami izraelitai išsivadavo iš filistinų priespaudos. Mūšyje su filistinais, kuriame žuvo trys jo sūnūs, Saulius buvo sužeistas ir pats nusižudė.

Savanoriai

(kariai savanoriai), ginkluotose pajėgose savo noru tarnujantys asmenys. Lietuvoje savanoriai, 1918-1920 m. įstoję į Lietuvos kariuomenę, vadinami savanoriais kūrėjais.

Savimonė

savęs išskyrimas iš aplinkos, savęs vertinimas, savo veiksmų, jausmų, elgesio motyvų, interesų ir savos vietos visuomenėje įsisąmoninimas. Savimonė būdinga tiek individui, tiek visuomenei ar jos daliai. Ji atsiranda sąmonei pasiekus tam tikrą išsivystymo lygį. Savimonė – būtina asmenybės formavimosi sąlyga.

Savivaldos teisė

valstybės teritorinio padalinio ar jos gyventojų kitokios (nacionalinės, religinės) grupės, organizacijos, institucijos teisė savarankiškai spręsti įstatymų numatytus vietos arba vidaus reikalus.

Scientologija

dirbtinė religija, XX a. 6 dešimtmetyje sukurta rašytojo L. Rono Habardo. Scientologai siekia dvasinio tobulėjimo studijuodami „dianetikos“ mokslą. Scientologija siejama su tikinčiųjų šantažu ir pinigų viliojimu.

Schizma

(gr. schisma – skilimas), krikščionių Bažnyčios skilimas 1054 m. į Rytų (stačiatikių) ir Vakarų (katalikų) Bažnyčias.

SEATO

(angl. South-East Asia Treaty Organization – Pietryčių Azijos sutarties organizacija), karinis politinis aljansas, veikęs 1954-1977 m.

Sedovas Valentinas

rusų archeologas, istorijos daktaras. Svarbiausieji darbai – „Aukštutinės Padneprės ir Padauguvio slavai“ (1970), „Ilgieji krivičių pilkapiai“ (1974), „Slavų kilmė ir ankstyvoji istorija“ (1979). Paskelbė straipsnių apie baltų etnogenezę, baltų įtaką slavų formavimuisi, baltų ir slavų ryšius.

Segregacija

(lot. segregatio – atskyrimas), rasinės nelygybės forma, reiškianti spalvotųjų gyventojų (dažniausiai juodaodžių) atskyrimą nuo baltųjų. Iki XX a. 7 deš. buvo paplitusi pietinėse JAV valstijose.

Seimas

ATR seimas 1619 m.
ATR seimas 1619 m.
1. Lietuvos Respublikos aukščiausiioji renkama valstybinės valdžios institucija, leidžianti įstatymus, kontroliuojanti prezidentą, ministrų kabinetą;
2. LDK (nuo XV a.), Abiejų Tautų Respublikos (1569-1795) parlamentas.

Seimelis

LDK bajoriškosios savivaldos institucija. Atsirado XVI a. vid. Seimelių veikloje dalyvavo visi toje apskrityje gyvenantys bajorai ir joje žemės turintys valstybės ir apskrities pareigūnai. Rinko atstovus į Seimą, teisėjus ir kitus pareigūnus, sprendė vietos bajorų reikalus.

Sekmininkai

protestantų religinis judėjimas. Atsirado XIX a. pabaigoje JAV. Tiki, kad žmogaus siela gali būti išganyta, kai ją aplanko Šv. Dvasia. Tai įvyksta ekstazės būsenoje, pradėjus kalbėti svetimomis kalbomis. Yra įvairių sekmininkų krypčių, bažnyčių: Dievo bažnyčia, Dievo asamblėja, Jungtinė sekmininkų bažnyčia ir kt.

Sekuliarizacija

bažnyčių, jų organizacijų, dvasininkų turtų ar funkcijų perėmimas valstybės, piliečių dispozicijon, kultūrinio gyvenimo išsivadavimas iš religijos įtakos.

Sėla

istorinė baltų žemė tarp Nemunėlio, Lėvens, Šventosios aukštupių ir Dauguvos. Per Lietuvos karus su Livonijos ordinu iš dalies virto dykra. XIV-XVI a. buvusios Sėlos pietinė dalis įėjo į LDK, o šiaurinę valdė Livonijos ordinas. Pastarajam 1561 m. žlugus, atiteko naujai sudarytai Kuršo kunigaikštystei.

Seldžiukai

tiurkų oguzų sultonų dinastija, XI-XII a. valdžiusi Seldžiukų imperiją, kuri apėmė didžiąją dalį Persijos, Mesopotamiją, Palestiną, Siriją, dalį M. Azijos.

Seleukas I Nikatoras

(gr. Seleukōs Nikator; 358-280 pr. Kr.), Seleukidų valstybės įkūrėjas ir pirmasis karalius (312-280 pr. Kr.). Seleukidų dinastijos pradininkas.

Seleukidai

Seleuko I Nikatoro įpėdiniai, 280-264 pr. Kr. valdę milžinišką valstybę nuo Helesponto iki Indo upės. Smarkiai plėtojo graikiškąją kultūrą, statė miestus, tačiau po trumpo klestėjimo nuo II a. pr. Kr. vid. prasidėjo nuosmukio periodas. 64 m. pr. Kr. Seleukidų valstybę užkariavo romėnai, vadovaujami Pompėjaus.

Sėliai

baltų gentis. Jos teritorija šiaurėje siekė Dauguvą, apėmė Aiviekstės baseiną, vakaruose tęsėsi iki Lėvens upės, o pietuose apėmė Šventosios aukštupį. Sėlių žemės buvo nevienodai apgyventos – tankiau gyventa prie Dauguvos. Gentis išsiskyrė V a. ir gyvavo iki XIII a.

Semantika

mokslas, tiriantis kalbos vienetų reikšmes, tų reikšmių sisteminius ryšius ir kitimą.

Semba

(Sambija), istorinė prūsų žemė Sembos pusiasalyje. Pirmą kartą paminėta 1070 m. Tankiausiai apgyvendinta iš visų prūsų genčių. 1252-1257 m. Sembą užkariavo Kryžiuočių ordinas.

Sembai

prūsų gentis, gyvenusi Semboje. Minimi nuo XI a. Sembai vertėsi žemdirbyste, prekyba gintaru. XIII a. žymus sembų centras buvo Tvankstė (Tvangstė) arti Priegliaus žiočių. Jos vietoje kryžiuočiai 1255 m. pastatė Karaliaučiaus pilį.

Semenavičius Kazimieras
Senasis Testamentas

pirmoji Biblijos dalis.

Senatas

(lot. senatussenex – senis): 
1. sen. Romos valdžios institucija. Karalių laikais veikė patariamoji karalių taryba, susidedanti pradžioje iš 100, vėliau iš 300 žmonių, patricijų šeimų galvų. Respublikos laikais Senatas šalia tautos susirinkimų tapo pagrindine valstybės valdymo institucija. Senatas turėjo teisę tvarkyti užsienio reikalus, prižiūrėti valstybės finansus ir nuosavybę, spręsti taikos ir karo klausimus, sudaryti taikos sutartis. Respublikos laikais Senatą sudarė 300, vėliau 600, o G. J. Cezario įsakymu net 900 senatorių. Imperijos laikais Senatas ilgainiui neteko savo politinių galių, senatorius skirdavo pats imperatorius; 
2. 1569-1795 m. ATR valdovo taryba – Aukštieji Seimo rūmai. Sudarytas po Liublino unijos (1569) iš buvusių Lenkijos senatorių ir LDK Ponų tarybos narių, vadinamų taip pat senatoriais. Senatoriai – aukščiausi valstybės pareigūnai – buvo skiriami valdovo iš didikų iki gyvos galvos. LDK senatoriais buvo visi vaivados, vyskupai, kaštelionai, didysis ir rūmų maršalkos, didysis ir lauko etmonai, kancleris, pakancleris, didysis ir rūmų iždininkai, Žemaitijos seniūnas. Aukščiausio rango pasaulietinis LDK senatorius buvo Vilniaus vaivada, dvasinis – Vilniaus vyskupas. Iš viso senatorių būdavo apie 140 (iš jų 27-31 iš LDK). Senatas svarstė įstatymų projektus, vidaus ir užsienio politikos klausimus. Posėdžiams pirmininkavo valdovas. XVIII a., kai dėl „liberum veto“ teisės vis dažniau buvo nutraukiama seimų veikla, pradėta šaukti ypatinguosius Senato posėdžius, aptariančius neatidėliotinus valstybės reikalus;
3. kai kurių valstybių (JAV, Airijos, Belgijos, Prancūzijos, Italijos, Kanados) aukštieji parlamento rūmai;
4. daugelio un-tų viena iš valdymo institucijų, kurią sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, un-to sekretorius;
5. Rusijos imperijos aukščiausia valstybės ir teismo institucija, pavaldi imperatoriui, veikusi 1711-1917 m. Įkūrė Petras I.

Seneka Lucijus Anėjus

(lot. Lucius Annaeus Seneca; 4 pr. Kr.-65 po Kr.), sen. romėnų filosofas, rašytojas. Stoikas.

Senieji Trakai

viena iš didžiausių Lietuvoje aptvarinio tipo pilių pusiasalyje tarp Galvės ir Lukos ežerų.

Senienų muziejus

muziejus, įsteigtas 1855 m. Vilniaus universitete E. ir K. Tiškevičų, A. Kirkoro, T. Narbuto, L. Sirokomlės-Kondratavičiaus iniciatyva.

Seniūnija

1. LDK – didžiojo kunigaikščio žemės valda, duodama valdyti didikams ir bajorams – seniūnams;
2. Rusijos imperijoje – valstybinių valstiečių administracinis ir savivaldos vienetas, sudarytas iš keleto dešimčių kaimų;
3. valsčiaus dalis, sudaryta iš keleto kaimų, 1919-1944 m. Lietuvos Respublikoje.

Senjoras

(pranc. seigneur iš lot. senior – vyresnysis):
1. vidurinių amžių Vakarų Europoje – stambus žemvaldys, turėjęs savo valdžioje tenykščius gyventojus;
2. grupės vasalų valdovas (kitaip – siuzerenas).

Senoji Europa

M. Alseikaitės-Gimbutienės terminas, apibrėžiantis Vidurio Europos neolito (6500-3500 m. pr. Kr.) visuomenę iki pasirodant indoeuropiečiams.

Senslėnis

ledynų tirpsmo srautų tekėjimo vieta.

Sentikiai

stačiatikybės atšaka, nepripažįstanti 1653-1666 m. Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarcho Nikono reformos (sentikiai laikėsi senų apeigų).

Senųjų laikų pasakojimas

(„Būtųjų laikų pasakojimas“), seniausias išlikęs rusų metraščių sąvadas. Tyrinėtojų nuomone, sudarytas 1110-1112 m. veikiausiai Kijevo Pečorų lauros vienuolio Nestoro iš neišlikusių XI a. rusų metraščių ir kt. šaltinių.

Separatinė taika

(lot. separatio – atskyrimas), taika, kurią be sąjungininkų žinios arba sutikimo sudaro valstybė, priklausanti kariaujančiai koalicijai. 

Separatizmas

siekimas atsiskirti, veikti savarankiškai. Dažniausiai – tautinės, religinės, kultūrinės gyventojų mažumos siekimas atsiskirti nuo didesnės valstybės, gauti savivaldą.

Septynerių metų karas

1756-1763 m. vykęs Prūsijos, Didžiosios Britanijos ir Portugalijos karas su Austrija, Prancūzija, Švedija, Rusija, Ispanija. Kare abiejose pusėse dalyvavo ir Vokietijos valstybėlės.

Septyni išminčiai

7 sen. graikų vyrai, nusipelnę šios garbės dėl savo praktinės mokslinės, politinės veiklos. Jais laikomi Talis Miletietis, Bijantas Priėnietis, Solonas, Pitakas, Periandras, Epimenidas, Cheilonas.