Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Žodis | Paaiškinimas |
---|---|
Vandėjos sukilimas | sukilimas, vykęs 1793 m. pavasarį-vasarą V. Prancūzijoje, Vandėjos departamente, Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu prieš jakobinų diktatūros vykdytas reformas ir represijas. Sukilimas buvo užgniaužtas, su sukilėliais žiauriai susidorota. |
Vargo mokykla | taip spaudos draudimo metais Lietuvoje liaudies vadintos slaptos lietuviškos mokyklos arba mokymas skaityti ir rašyti, vykęs šeimoje. |
Variagai | (sen. skand. varar – priesaika), kitas normanų pavadinimas. Daugiausia buvo paplitęs Rusioje. |
Varnas Adomas | (1879-1979), lietuvių dailininkas tapytojas. 1920-1922 m. buvo Lietuvių meno kūrėjų draugijos pirmininkas, vienas iš šios draugijos steigėjų. |
Varnos | sen. Indijos gyventojų grupės, į kurias pagal hinduizmo tradiciją buvo suskirstyta visuomenė. Buvo 4 varnos: brahmanų, kšatrijų, vaišijų, šudrų. 3 pirmosios varnos genetiškai buvo susijusios su arijais, jų atstovai buvo vadinami „du kartus gimusiais“, ketvirtoji – iš nevisateisių vietinių gyventojų. |
Varnos mūšis | 1444 m. įvykęs mūšis tarp turkų sultono Murado II ir Lenkijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo III Varniečio kariuomenių. Mūšis baigėsi turkų pergale ir sudarė sąlygas jiems plėsti valdas Balkanuose. |
Varpas | |
Varpininkai | 1888-1902 m. veikusi lietuvių liberali demokratinė grupuotė. Kovojo prieš tautinę priespaudą, lenkinimą, rūpinosi lietuvių tautinės savimonės, kultūros ugdymu, propagavo pažangius ūkininkavimo metodus. |
Varšuvos kunigaikštystė | 1807-1815 m. egzistavusi valstybė, sudaryta po Napoleono I pergalių prieš Prūsiją ir Rusiją, iš dalies Lenkijos ir lietuviškos Užnemunės žemių. |
Varšuvos sutarties organizacija | (VSO; Varšuvos paktas), SSRS ir kitų socialistinių valstybių (Albanijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, VDR) karinis blokas, įkurtas 1955 m. VSO priklausančių valstybių kariuomenė 1968 m. buvo panaudota intervencijai į Čekoslovakiją, bandžiusiai reformuoti socializmą. Suirus SSRS ir socializmui R. Europoje, VSO nustojo egzistavusi. |
Vartbergė Hermanas fon | (Hermann von Wartberge), Livonijos ordino magistro kapelionas, lotynų k. parašęs „Livonijos kroniką“ (apima XII a. pab.-1378), kurioje plačiai aprašomi Livonijos ordino karai su Lietuva. Tai svarbiausias žinių šaltinis apie Livonijos XIV a. karo žygius. |
Vasalas | (lot. vassalus – tarnas), vidurinių amžių Vakarų Europoje – feodalas, asmeniškai priklausomas nuo galingesnio feodalo (senjoro). Už gautą žemės valdą vasalas privalėjo senjorui atlikti karo ir kitas prievoles. |
Vasario šešioliktosios aktas | |
Vasilčikovai | Rusijos kunigaikščių giminė. Turėjo dvarų Lietuvoje. |
Vasiliauskas Kazimieras | (1922-2001), kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas. |
Vasilijus I | (1371-1425), Dmitrijaus Doniečio sūnus, Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1389). 1391 m. Vytautas Didysis išleido už jo savo dukterį Sofiją. |
Vasilijus II Tamsusis | (1415-1462), Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1425). Vasilijaus I ir Vytauto Didžiojo dukters Sofijos sūnus. |
Vasilijus III | (1479-1533), Maskvos didysis kunigaikštis (nuo 1505). Ivano III ir Bizantijos imperatoriaus Konstantino XI dukterėčios Sofijos Paleolog sūnus. |
Vaskas da Gama | |
Vašingtonas Džordžas | |
Vašingtono konferencija | 1921-1922 m. Vašingtone (JAV) vykusi konferencija dėl jūrų ginkluotės nustatymo Ramiajame vandenyne ir įtakos Tol. Rytuose. Dalyvavo Belgija, D. Britanija, Italija, Japonija, JAV, Kinija, Portugalija, Olandija ir Prancūzija. |
Vatas Džeimsas | (James Watt; 1736-1819), škotas, pirmojo praktinio garo variklio išradėjas. |
Vatikanas | valstybė, popiežiaus rezidencija vakarinėje Romos miesto dalyje. Valstybę valdo popiežius, turintis aukščiausią įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią. |
Vavelis | |
Vaza Jonas Kazimieras | |
Vaza Vladislovas | |
Vaza Zigmantas | |
Vazos | Švedijos karalių dinastija (1523-1654), kurios atšaka 1587-1668 m. valdė ATR. |
VČK | (sutr. iš rus. Vsesojuznyj črezvyčajnyj komitet), Visasąjunginis ypatingasis komitetas. Žr. Valstybės saugumo komitetas. |
Vedos | (sanskr. žinojimas, šventasis mokymas), senovės indų šventieji raštai, seniausi indų raštijos paminklai. |
Veimaro Respublika | 1919-1932 m. laikotarpis Vokietijoje. 1918 m. pab. nuvertus kaizerį Vilhelmą II, Vokietija buvo paskelbta respublika. 1919 m. Veimare priimta nauja konstitucija bei kiti demokratinės respublikos įstatymai. Todėl Vokietija, kol galiojo naujoji konstitucija, buvo vadinama Veimaro Respublika. |
Velykos | seniausia judėjų ir krikščionių šventė. Švenčiama po pavasario lygiadienio (kovo 21 d.), vėliausiai – balandžio 25 d. |
Veliuonos pilis | (iki 1315 m. – Junigeda), XIII-XV a. pradžioje buvo vienas iš svarbiausių lietuvių gynybos punktų. Saugojo Panemunę į vakarus nuo Kauno nuo kryžiuočių antpuolių. |
Venclova Antanas | (1906-1971), lietuvių rašytojas. Žurnalo „Trečias frontas“ redaktorius (1930-1931). 1940 m. – „Liaudies seimo“ atstovas. Įėjo į delegaciją, dalyvavo delegacijoje, vykusioje į Maskvą dėl tariamo Lietuvos priėmimo į SSRS. |
Venera | (lot. Venus), sen. romėnų meilės, grožio deivė, tapatinta su graikų Afrodite. Pradžioje veikiausiai sodų, pavasario dievybė. |
Verdeno kautynės | Prancūzijos ir Vokietijos kariuomenių mūšis prie Verdeno Š. Prancūzijoje per I pasaulinį karą, 1916 m. |
Verdeno sutartis | aktas, kuriuo Frankų valstybės imperatoriaus Karolio Didžiojo vaikaičiai Lotaras I, Karolis II Plikagalvis ir Liudvikas Vokietis 843 m. pasidalijo Karolio Didžiojo valdas. |
Vergilijus | ![]() |
Vergovė | visuomeninė sankloda, paremta dalies visuomenės beteisiškumo ir asmeninės priklausomybės įtvirtinimu. Teisiniu požiūriu vergovė – tai tokia padėtis, kai žmogus yra kito žmogaus nuosavybės dalis. Į vergovę patenkama keliais būdais: dėl vergiškos kilmės, karo žygių metu, piratavimo būdu ir už skolas. |
Vermachtas | (vok. Wehrmacht), nacistinės Vokietijos ginkluotosios pajėgos 1935-1945 m. Pradėtas kurti vietoj Reichsvero, 1935 m. įvedus visuotinę karinę prievolę. Vyriausiasis vadas buvo A. Hitleris. |