Žodynas

1. JAV ir jų sąjungininkų (Prancūzijos, Ispanijos, Olandijos) taikos sutartis su D. Britanija, pasirašyta 1783 m. Versalyje po JAV nepriklausomybės karo (1775-1783);
2. taikos sutartis, baigusi I pasaulinį karą. Su karą pralaimėjusia Vokietija sutartį 1919 m. birželio 28 d. pasirašė nugalėtojos – JAV, D. Britanija, Prancūzija, Italija, Japonija, kitos Antantės valstybės.

taikos sutarčių su Vokietija, Vengrija, Bulgarija ir kt. valstybėmis teritorinių pasikeitimų, mandatų pasidalijimų visuma. Pradėta kurti Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 m., baigta Vašingtono konferencijoje 1922 m. Šią sistemą kūrė ir siekė išsaugoti JAV, D. Britanija, Prancūzija. Sistema pradėjo irti 1936 m. Vokietijai okupavus Reino demilitarizuotą zoną.

(Amerigo Vespucci; 1454-1512), Florencijos pirklys, nuotykių ieškotojas, jūrininkas ir keliautojas, tarnavęs Ispanijai ir Portugalijai.

(angl. West Indies), salos Atlante, tarp Š. ir P. Amerikos žemynų. Didžiųjų geografinių atradimų metu K. Kolumbo atrastos Antilų salos imtos vadinti Indija, po to paplito pavadinimas Vest Indija, kuris reiškė visą žinomą Ameriką, nes buvo manoma, kad Kolumbas pasiekė Indiją Azijoje. Taip atsirado 2 pavadinimai: Vest ir Ost Indija. Dabartiniu metu taip vadinamos Karibų jūros salos (D. ir M. Antilų, Bahamų).

XVII-XVIII a. Olandijos ir Prancūzijos pirklių susivienijimai. Olandijos Vest Indijos b-vė turėjo monopolį prekiauti Amerikoje ir V. Afrikoje, teisę turėti valdų; užgrobė daug žemių Brazilijoje, Vest Indijos salų, dalį Š. Amerikos, bet didelę dalį užėmė D. Britanija ir Portugalija. Prancūzijos Vest Indijos b-vė, skatino prekybą ir kolonizaciją Š. Amerikoje ir V. Afrikoje.

sen. romėnų židinio deivės Vestos žynės. Vestalės tarnyba teikė garbę giminei, todėl pradžioje jomis galėjo tapti tik 6-10 metų mergaitės iš patricijų šeimų. Privalėjo 30 metų saugoti šventykloje šventąją ugnį, netekėti, būti skaisčios. Už prasižengimus buvo žiauriai baudžiamos, netgi užmūrijamos gyvos. Baigusios tarnybą galėjo tekėti. Įsigalėjus krikščionybei, 382 m. vestalių tarnyba panaikinta.

(vok. Westfalen), istorinė sritis Vokietijoje tarp Reino ir Vėzerio upių. 1807 m. Napoleonas I paskelbė Vestčalijos karalystę. 1806 m. įstojo į Reino sąjungą. Nuo 1815 m. Prūsijos provincija.

taikos sutartys, 1648 m. baigusios Trisdešimties metų karą.

dinastija, valdžiusi Saksoniją nuo X a. iki 1918 m. Du dinastijos atstovai – Augustas II ir Augustas III (1697-1763) – valdė ATR.

(lot. draudžiu), taisyklė, pagal kurią kolegiali valdžios institucija negali priimti sprendimo, jeigu nors vienas jo narys pasisako prieš. Atsirado senovės Romoje. Taisyklė, pavyzdžiui, veikia JTO Saugumo Taryboje. Ten joks sprendimas negali būti priimtas, kol 5 nuolatiniai jos nariai, turintys veto teisę, nepasieks susitarimo.

(lot. vietoj, kaip), pirmasis sudurtinių tarptautinių žodžių dėmuo, turintis reikšmę: pavaduotojas, padėjėjas, asmuo, užimantis žemesnę vietą, pvz., viceprezidentas, viceadmirolas, vicepirmininkas ir pan.

nuo XVI a. iki Nepriklausomybės karo Ispanijos valdų Amerikoje administracinis teritorinis vienetas, kurį valdė karališkosios valdžios atstovai vicekaraliai.

legendinis VI a. prūsų karalius, karo vadas. Kartu su savo vyresniuoju broliu krivių krivaičiu Bruteniu parengė įstatymus ir juos paskelbė prie Balgos pilies. Įstatymai nustatė visų laisvųjų Prūsijos gyventojų teisinę lygybę, uždraudė be sutarties versti žmones dirbti kitų naudai, bajorystę pripažino geriems kariams – „vikriems raiteliams“.

istorijos epocha tarp Antikos ir Naujųjų amžių. Viduramžių terminą pradėta vartoti Renesanso metu. Pradžia laikomas Romos imperijos žlugimas V a., o pabaiga – didžiųjų geografinių atradimų pradžia XV a. pabaigoje.

Vilniaus krašto ir dalies V. Baltarusijos teritorija, Lenkijos okupuota ir 1920-1922 m. jos traktuota kaip savarankiška valstybė.

(angl. The Middle East), politinis geografinis terminas, vartojamas daugiausia angliškoje ir prancūziškoje literatūroje vietoj pavadinimo Artimieji Rytai.

tarpinis visuomenės sluoksnis tarp žemiausią padėtį visuomenėje užimančių darbininkų bei valstiečių ir aukščiausio visuomenės sluoksnio valdančiojo elito.

prieš Rusiją ir Prancūziją nukreipta valstybių grupė (Austrija-Vengrija, D. Britanija ir Italija), susidariusi 1887 m. Prarado savo reikšmę XIX a. pab., pašlijus D. Britanijos ir Vokietijos santykiams.

(1841-1892), poetas, kunigas. Vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, meilės temos poezijoje pradininkas. Daugelis eilėraščių virto liaudies dainomis. Rinkinys „Dainos“ išleistas 1894 m.

(1814-1815), Europos valstybių kongresas. Dalyvavo visos Europos valstybės, išskyrus Turkiją. Šis kongresas baigė Europos valstybių koalicijų karus su Napoleonu I.

1683 m. įvykęs mūšis tarp turkų ir jungtinės lenkų-austrų kariuomenės (vadas – Jonas Sobieskis). Po žiaurių, ištisą dieną trukusių grumtynių turkai buvo sutriuškinti ir pasitraukė. Šia pergale J. Sobieskis išgarsėjo visoje Europoje. Po šio mūšio buvo sustabdyta Osmanų imperijos ekspansija į Centrinę Europą.

(1886-1960), lietuvių dailininkas tapytojas, dailėtyrininkas.

vienpartinis valstybės valdymas, kuris įgyvendinamas ne kaip demokratinių rinkimų padarinys, o kaip vienos partijos diktatūra. Visų kitų politinių partijų veikla yra arba valdančios partijos griežtai kontroliuojama, arba iš viso draudžiama ir persekiojama. Kadangi sistema negali būti sudaryta iš vieno elemento, tai ir terminas „vienpartinė sistema“ rašomas kabutėse.

valstybė, kurioje leidžiama veikti tik vienai partijai, kitos uždraustos. Visą valdžią šalyje turi toji viena partija. Buvusios komunistinės ir daugelis Afrikos šalių iš vienpartinės pereina į daugiapartinės demokratijos valstybę.

valstybės piliečių didžiosios daugumos nuomonė apie įvairius politinius, ekonominius ir kitokius valstybinio gyvenimo reikalus. Viešosios nuomonės turinį galima sužinoti tiek iš specialiais metodais vykdomų apklausų duomenų, tiek apibendrinant nuomonių įvairovę, atsispindinčią visuomenės informavimo priemonėse, tiek iš įtakingiausių politinių partijų ir sąjūdžių nuostatų.

savanoriškas karinis junginys, 1944 m. vasario mėn. įsteigtas kovai su banditizmu Lietuvoje, susitarus su vokiečių okupacine administracija. Vadovavo generolas P. Plechavičius.

valdžios institucijos, pavaldžios centrinei valstybės vyriausybei, bet turintys nustatytus įgaliojimus tvarkyti jiems pavaldžios valstybės teritorijos dalies reikalus.

(Viet Cong), Vietnamo karo (1955-1975) metu oponentų sugalvotas komunistų partizanų būrių ir jų organizacijos P. Vietname pavadinimas.

(Viet Minh; pilnas pavadinimas Viet Nam Doc Lap Dong Minh Hoi – Vietnamo nepriklausomybės lyga), Indokinijos komunistų partijos kovai su prancūzais ir japonais 1941 m. P. Kinijoje įkurta organizacija. Vadovas Ho Ši Minas.

SSRS remiamo komunistinio Š. Vietnamo (Vietnamo Demokratinės Respublikos) ir Vietkongo karas su P. Vietnamu (Vietnamo Respublikos) bei JAV 1955-1975 m.