Budizmas

religija, kuriai pradžią davė Sidhartos Gautamos (560-480 pr. Kr.) mokymas. Po jo mirties paplito Indijoje, vėliau ir kitose šalyse.

Atsirado įvairios budizmo mokyklos. Paprastai skiriamos 2 pagrindinės kryptys – hinajana („mažosios vežėčios“) arba theravada („vyresniųjų doktrina“), kuri yra griežtesnė ir paplitusi P. ir Pietryčių Azijoje (anksčiau Indijoje ir Afganistane, dabar labiausiai paplitusi Šri Lankoje, Birmoje, Tailande, Kambodžoje, Laose), ir mahajana („didžiosios vežėčios“), kuri yra atviresnė naujoms idėjoms ir paplitusi Š. Azijoje (Butane, Nepale, Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Vietname). Dar skiriama trečioji kryptis – vadžrajana („deimantinės vežėčios“), arba lamaizmas (Tibete, Mongolijoje), susiformavusi mahajanos pagrindu. Tarp įvairių mahajanos mokyklų yra daug religinių ir filosofinių skirtumų, bet visos jos nuo hinajanos skiriasi tuo, kad Budhai neretai suteikiama amžina ir transcendentinė prasmė. Budistų tikslas – ne pasiekti arhatą (individuali šventumo būsena, kai pasineriama į nirvaną), bet tapti bodhisatva (būsimuoju Budha, kuris, pasiekęs nirvaną, jos atsisako, kad padėtų kitiems žmonėms išsigelbėti). Nuo kitų religijų B skiriasi tuo, kad nėra jokių priėmimo formalumų, jokių kastinių, rasinių apribojimų. Budistas yra kiekvienas, gyvenantis pagal B principus. Dievai neturi jokios reikšmės, viskas priklauso nuo paties žmogaus kelio į išsilaisvinimą, kuriame svarbiausia kantrybė.