Demostenas

(gr. Dēmosthenēs; 384-322 pr. Kr.), beprarandančios laisvę Graikijos oratorius ir politikas.

Didžiausios galios buvo įgijęs 340 m. pr. Kr. – tada Atėnai apdovanojo jį Aukso vainiku. Mėgino suburti graikų sąjungą ir ragino į 340 m. pr. Kr. prasidėjusį karą su Makedonijos karaliumi Pilypu II. 338 m. pr. Kr. sąjungininkai patyrė pralaimėjimą prie Cheronėjos. Demostenas dalyvavo mūšyje ir Atėnuose pasakė laidotuvių kalbą kritusiųjų garbei. Po Pilypo II mirties veltui tikėjosi, kad Graikija išsivaduos iš Makedonijos viešpatystės. Netrukus buvo apkaltintas, kad jį papirkęs Harpalas, nesąžiningas Aleksandro Didžiojo iždininkas. Demostenas nubaustas 50 talentų bauda, tačiau po Aleksandro Didžiojo mirties ši bausmė dovanota. Makedonams užėmus Atėnus, buvo nuteistas mirti ir pasislėpė vienoje Kalaurėjos šventykloje. Nepaisant šventykloms pripažįstamos prieglobsčio teisės, buvo užpultas, tačiau suskubo nusinuodyti.