Dešimtinė

Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Dešimtinė

(lot. decima, decimum), dešimtoji pajamų (derliaus, pinigų ir kt.) dalis, iš gyventojų renkama dvasininkų ir bažnyčios išlaikymui.

Dešimtinės teoriniu pagrindu laikomas Senasis Testamentas, minintis apie dešimtinę kaip prievolę karaliams, vėliau tapusią religine pareiga. Dešimtinė, kaip dovana Dievui, buvo žinoma daugeliui semitų tautų. Iš judaizmo perėjo į krikščionių Bažnyčią. Iki VI a. nebuvo prievartinė. Prievolė Bažnyčios naudai, rinkta X a. pab.-XIX a. vid. Pradžioje rinko kunigaikštis kaip dešimtąją savo iždo pajamų dalį, o nuo XI a. II pus. ji teko visiems žmonėms. LDK žinoma nuo Gedimino laikų. XIII a. išsiskyrė kelios dešimtinės rūšys: pėdinė – naudingiausia Bažnyčiai, tiesiogiai rinkta iš valstiečių ir bajorų kaip dešimtoji žemės ūkio derliaus dalis; piniginė – patogiausia mokantiems, įsivyravusi tik XVIII-XIX a. Dešimtinė rinkta tiek pasaulietinėse, tiek bažnytinėse valdose. Nuo 1387 m. Lietuvoje liko tik bažnytinė. XVI a. dėl reformacijos įtakos nustota mokėti protestantams priklausiusiose žemėse. Dešimtinės dydis ir surinkimo būdas nuolat buvo Bažnyčios ir pasaulietinės valdžios ginčų objektu.