Didikai

XVI-XVIII a. bajorų luomo viršūnė, reprezentuojanti aristokratines funkcijas.

Dėl neformalaus pobūdžio sudėtinga tiksliai nustatyti priklausomybės tai grupei kriterijus. Pripažįstama, jog svarbiausia sąlyga tapti didiku buvo turėti didžiulę žemės valdą. Esminiu veiksniu, pagreitinusiu didikų galios augimą, buvo Liublino unija, suteikusi Lietuvos didikams galimybę įsigyti žemės valdas visoje Abiejų Tautų Respublikoje. XVII-XVIII a. didikai įgijo žymią persvarą prieš likusią bajorijos dalį, darydama pastarąją priklausomą nuo savęs tiesiogiai arba veikdama ją per pavietų seimelius. Didikų dvarai buvo ne tik regioniniai, bet ir viso krašto politiniai, ūkiniai ir kultūriniai centrai. Didikų politinio dominavimo laikotarpis, pasižymėjęs chaosu ir prisidėjęs prie valstybės padalijimų, vadinamas didikų oligarchija. Daugelis lenkų didikų giminių giminystės ir turto ryšiais buvo susijusios su LDK didikais. Žymiausi LDK didikai XV-XVIII a. buvo Goštautai, Daugirdai, Astikai, Radvilos, Chodkevičiai, Hlebavičiai, Valavičiai, Kiškos, Pacai, Sapiegos, Masalskiai, Oginskiai, Bžostovskiai, Chreptavičiai.