Edukacinė komisija

Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Edukacinė komisija

valstybinė Lenkijos ir Lietuvos valstybės švietimo reikalų įstaiga, įkurta 1773 m. uždarius jėzuitų ordiną, ligi tol vadovavusį švietimui. Pirmuoju pirmininku paskirtas Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Tai buvo pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija Europoje.

Komisiją sudarė 8 (vėliau – 12) nariai, renkami šešeriems metams ir kas dveji metai atsiskaitantys Seimui. Komisija stengėsi suvalstybinti švietimą ir nustatyti vieningą švietimo sistemą. Edukacinė komisija padalijo valstybę į Lenkijos ir Lietuvos švietimo provincijas, o šias į 10 švietimo apygardų. Lietuvos provincijai priklausė Lietuvos, Naugarduko, Polesės ir Žemaičių švietimo apygardos. Lietuvos provincijos švietimą tvarkė Vilniaus universitetas, 1781 m. iš jėzuitų Vilniaus akademijos perorganizuotas į Lietuvos vyriausiąją mokyklą. Jis kontroliavo 32 vidurines mokyklas, vadinamas apygardos mokyklomis (septynmetės, 6 klasių) bei apygardėlės mokyklomis (šešiametės, 3 klasių) ir apie 200 parapinių mokyklų. Komisija sumodernino ir supasaulietino mokymą Vilniaus universitete ir vidurinėse mokyklose (įvedė gamtos ir tiksliuosius mokslus), išplėtė parapinių mokyklų programą: be mokymo skaityti ir bažnytinių maldų, įvedė privalomą rašymo ir skaičiavimo mokymą. Bendrojo lavinimo elementus imta jungti su praktinių žemės ūkio, amatų įgūdžių ugdymu. 1775 m. prie Edukacinės komisijos įkurta Vadovėlių rengimo draugija leido matematikos, fizikos, logikos, botanikos vadovėlius. Dėl tinkamų mokytojų trūkumo (mokyklose dirbo daugiausia buvę jėzuitai) ir silpnos materialinės bazės mokyklų pasaulietinimas ir mokymo tobulinimas vyko lėtai. Komisijos veikloje buvo ryškios lenkinimo tendencijos. Universitete ir vidurinėse mokyklose vietoj lotynų kalbos įvesta lenkų kalba, leidžiami tik lenkiški vadovėliai. Po II ATR padalijimo 1793 m., Edukacinės komisijos veikla sutriko. 1793 m. buvo įkurta Lietuvos Edukacinė komisija. Jos nuostatai ir mokyklų struktūra liko artimi senajai. Mokyklų programos vėl pradėjo konservatyvėti, stiprėjo tikybos dėstymas. Nuo 1803 m. Lietuvos Edukacinės komisijos funkcijas perėmė Vilniaus universitetas.