(vok. Graf):
1. Vakarų Europoje ankstyvaisiais viduramžiais pareigūnas, turintis administracinę, teisminę ir karinę valdžią; nuo IX a. grafo pareigos buvo skiriamos iki gyvos galvos, vėliau paveldimos; panaikinus feodalinį susiskaldymą – aristokratų titulas;
2. paveldimasis Rusijos bajorų titulas, kurį įvedė Petras I.
