Grigalius VII

(Gregorius VII; tikr. Hildebrandus; apie 1015-1085), popiežius nuo 1073 m., Bažnyčios reformatorius.

Jo pasiūlymu visuotinis Laterano susirinkimas nustatė naują popiežiaus rinkimo tvarką – jį renka kardinolų kolegija (konklava). Jau būdamas popiežiumi, įvedė celibatą, kovojo su pareigybių pardavinėjimu, priešinosi pasauliečių kišimuisi skiriant Bažnyčios pareigūnus. Teokratinė Grigaliaus VII programa, siekianti popiežiaus viršenybės, išdėstyta garsiajame „Dictatus papae“ (1075). Išliko žinių apie permainingą jo kovą su Šv. Romos imperatoriumi Henriku IV dėl investitūros. 1076 Henriką IV popiežius ekskomunikavo, o 1077 m. Kanosoje privertė nusižeminti. 1606 m. paskelbtas šventuoju.