Karolingų renesansas

Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Karolingų renesansas

VIII-X a. kultūrinis sąjūdis frankų karalystėje (daugiausia dab. Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose), jungusioje germanų ir romanų tautas Karolio Didžiojo ir jo įpėdinių valdymo laikais. Pirmasis antikinės kultūros atgimimas V. Europoje.

Karolis Didysis sąmoningai siekė atgaivinti sen. Romos imperijos, ypač Konstantino laikų, didybę. Karolingų renesansas reiškėsi visose kultūros srityse, ypač poezijoje, literatūroje, knygų iliustravime, bažnyčių architektūroje. Prie vyskupijų bei vienuolynų steigtos mokyklos, perrašinėti rankraščiai, kurti originalūs poezijos, filosofijos veikalai, sukurtas naujas lengvai skaitomas raštas (karolingiškoji minuskula). Dailėje ir architektūroje susipynė vėlyvosios antikos, Bizantijos, keltų, germanų tradicijos. Pastatai mūryti iš akmens blokų. Iš sen. romėnų perimta įtvirtinta rezidencija su kolonadų juosiamu vidiniu kiemu. Interjerai dekoruoti freskomis ir mozaikomis. Ypač suklestėjo miniatiūrų tapyba. Populiari buvo dramblio kaulo drožyba, emaliavimas. Karolingų renesnsas padėjo pagrindus romaniniam stiliui Prancūzijoje, Vokietijoje.